Įprastai madai iššūkį metantys siuvinėti tradiciniai drabužiai, vadinamosios vyšivankos, tapo tokiu įprastu ukrainiečių apdaru kaip džinsai.
„Užsivelku tradicinę vyšivanką, kai mano gyvenime nutinka kas nors svarbaus. Turiu galvoje ne valstybines šventes, o asmeninius įvykius“, – tikina Lvovo gyventojas Vladislavas Bezuglij.
Vyšivankos ėmė traukti ir turistų dėmesį, o patys ukrainiečiai sumokėtų krūvą pinigų, jei tik parduotuvėse rastų originalų tradicinį apdarą, vilkėtą protėvių.
Vietos gyventojai mėgsta tautinius rūbus kolekcionuoti.
„Kartais pasitaiko senų marškinių, bet jie taip prastai išsilaikę, kad netinkami dėvėti. Taigi mes padarome kopiją. Ir ne vieną. Gal šeimoje buvo tik viena močiutė, bet užtai penkios anūkės – štai joms ir penkios kopijos – visos turės kuo pasipuošti“, – komentuoja dirbtuvių „Vyšivanka“ savininkė Natalja Rebro.
Per valstybines šventes Lvovo savanoriai organizuoja neformalias eitynes – per jas dėvintieji spalvingus tradicinius rūbus žygiuoja miesto istoriniu centru.
