Vienoje šalyje gyveno Išminčius ir Pavyduolis. Išminčių visi gerbė. Žmonės į jį kreipdavosi įvairiausiais klausimais, klausė ir vertino jo patarimus. Pavyduolis pyko, nes manė esantis labai protingas, tačiau jo kažkodėl niekas neklausė. Pavyduolis dažnai būdavo ten, kur buvo kviečiamas ir Išminčius, užduodavo jam klaidinančius klausimus ir tikėjosi, kad Išminčius kada nors suklups, o jis, Pavyduolis, atsakys ir sublizgės visų akyse. Tačiau kad ir kiek besistengė Pavyduolis, jis taip ir nesugebėjo suklaidinti Išminčiaus. Be to, Išminčiaus autoritetas vis augo.
Tuomet Pavyduolis nusprendė nužudyti Išminčių: jei Išminčius mirs, tuomet žmonės privalės kreiptis į Pavyduolį patarimų. Taip jis galvojo. Tuo metu geriausias būdas nužudyti žmogų buvo nuodai. Pavyduolis nusipirko žiedą su slėptuve nuodams ir treniravosi greitai išpilti nuodus į taurę. Jis ilgai nešiojo žiedą, kad žmonės įprastų jį matyti su šiuo papuošalu. Kai įsigijo nuodų, Pavyduolis ėmė laukti tinkamo momento.
Išminčių dažnai žmonės sustabdydavo gatvėje ir klausinėdavo įvairių klausimų. Taip atsitiko, kad vieno turtingo namo savininkas pasikvietė Išminčių į savo namus, kad pats paklausytų protingų diskusijų su Išminčiumi. Kažkas pradėjo pokalbį apie nuodus. Iš pradžių Pavyduolis tylėjo, tačiau paskui ryžosi užduoti suktą klausimą:
– Ar gali žodis tapti nuodu?
– Ne tik žodis, bet ir mintys gali būti nuodas, – atsakė Išminčius.
– Mintis? Kokiu būdu mintis gali nužudyti? – nusistebėjo Pavyduolis.
– Atneškite du puodelis ir ąsotį su vandeniu, – paprašė Išminčius ir kreipėsi į Pavyduolį: – Įpilk vandens į abu puodelius.
Pavyduolis įvykdė, ko buvo prašomas ir laukė tęsinio.
– Visi matėte, kad abiejuose puodeliuose įprastas vanduo. Aš išgersiu vandens iš dešinio puodelio, galvodamas, kad ten švarus įprastas vanduo, ir man nieko nebus, – pasakė Išminčius.
– Žinoma, ten juk vanduo, tačiau jei ten bus nuodų? – šyptelėjo Pavyduolis.
– Net jei ten ir bus nuodų, – įsitikinęs tarė Išminčius. – Tačiau, jei tu gersi iš antrojo puodelio įsitikinęs, kad ten yra nuodų, tu nusinuodysi vien tik nuo šios minties.
– Negali būti! – sušuko Pavyduolis.
Visi nusijuokė, ir Pavyduolis nusprendė, kad štai atėjo sėkmingas momentas nužudyti Išminčių. Kol visi garsiai svarstė tai, kas buvo pasakyta, Pavyduolis nematant įpylė nuodų į Išminčiaus puodelį.
Ką gi, – pasakė Pavyduolis Išminčiui, - gerk, juk tu manai, kad čia vanduo.
Išminčius pakėlė puodelį ir lėtai viską išgėrė. Pavyduolis žiūrėjo ir su kiekvienu gurkšniu jam atrodė, kad nuodai pasklinda po jo kūną – jis buvo įsitikinęs, kad Išminčius tuoj numirs. Pavyduolio nuostabai, Išminčius pastatė puodelį ir nusišypsojo:
– Dabar tavo eilė.
Pavyduolis staiga išsigando, kad supainiojo puodelius ir išbėrė nuodus į savo puodelį. Visi toliau laukė.
– Juk čia tik vanduo, – paragino Išminčius, – tačiau tu jau galvoji, kad čia nuodai.
Pavyduolis iš baimės suprakaitavo, tačiau nenorėjo apsijuokti ir drebančiomis rankomis paėmė puodelį. Išgėręs vos du gurkšnelius, jis išmetė puodelį, griebė sau už gerklės ir krito žemės negyvas.
Dauguma žmonių yra girdėję, kad mirtingumas nuo infarkto, insulto ir vėžio yra labai aukštas. Yra žmonių, kuriems vien tik šie žodžiai yra mirtini. Vos tik išgirdę tokią diagnozę, kai kurie žmonės puola į paniką ir laidoja save anksčiau laiko. Kartais, net ir gydytojui apsirikus, tokį žmogų perkalbėti yra sunku. Tuomet mintys tampa užnuodytomis.
Žmogus tampa savo minčių įkaitu ir gyvena neilgai. O juk yra žmonių, kurie išgyvena ne vieną infarktą. Ir kokie vaistai šiuo atveju gali padėti? Tik optimizmas ir protingas požiūris į ligą.
Mintys gali susargdinti, bet gali ir išgydyti. Jei atsidūrėte ligos patale, tai nereiškia, kad tai truks amžinai. Jei kas nors juokais pasakys, kad nelemta atsikelti, netikėkite. Paprasčiausiai užmerkite akis, įsivaizduokite vietą, į kurią norite nueiti. Įsivaizduokite, kaip žingsniuojate gatvėmis, parke arba paplūdimyje – kur tik jums patinka.
Nuteikite savo organizmą sveikimui. Stebuklai vyksta mūsų viduje. Ateis diena, kai jūs iš tiesų atsistosite ir išeisite pasivaikščioti. Neleiskite savo mintims užnuodyti jūsų gyvenimo. Galvokite tik apie gerus dalykus, ir mintys taps gydančiomis.
Ir dar. Judesys yra gyvenimas, o minčių judėjimas tik ilgina gyvenimą.
Parengta pagal Karin Andreas straipsnį.
