Šiuolaikiniai psichologai yra įsitikinę, kad tarp žmogaus svorio ir jo psichologinės būsenos yra labai tamprus ryšys. Kai kurie sudėtingose psichologinėse situacijose atsisako valgio ir taip numeta net per daug svorio, o yra tokių, kurie, atvirkščiai, bando „suvalgyti“ savo problemas, pamiršdami apie bet kokį saiką.
Pagrindinė antsvorio problema – persivalgymas. Organizmas nespėja apdirbti gauto maisto, todėl pradeda jį saugoti ir kaupti. Persivalgymo problema dažnai yra susijusi su psichologine žmogaus būsena. Tik audringos emocijos priverčia grįžti vėl ir vėl prie šaldytuvo, nors valgyti nesinori. O jei gyvenimo būdas nėra aktyvus, antsvorio problema atsiranda netrukus.
Sunkios emocinės būsenos priežasčių yra daugybė. Tai ir banalus jaudinimasis prieš svarbų įvykį, ir žemas savęs vertinimas, ir nemeilė sau, finansinės problemos, vienatvė ir daugybė kitų. Be to, dauguma pradeda „valgyti“ ne tik negatyvias emocijas, bet ir gerąsias. Nemažai žmonių neįsivaizduoja savo mylimo serialo be užkandžių, „kažko skanaus“, o eilinis draugų susibūrimas neapsieina be gausaus užkandžiavimo. Tokiu atveju būtina įsigilinti į savo būseną ir suvokti, kada mes staiga užsimanome užkąsti – tik tuomet išmoksite kontroliuoti savo elgseną.
Ne paslaptis, kad susikrimtus norisi kažko saldaus. Jei organizmas negauna teigiamų emocijų, jis reikalauja pasaldinti gyvenimą tiesiogine ta žodžio prasme, kadangi saldumynai padeda išgauti džiaugsmo hormoną. Nepasitenkinimas tuoj pat dingsta, problemos neatrodo neišsprendžiamos.
Kaip bebūtų keista, bet būtent su antsvoriu susijusios problemos dažnai ir neleidžia žmogui sulieknėti. Pastovus nepasitenkinimas savo išore iššaukia nusivylimą ir stresą. O juk būtent tokios būsenos žmonės pradeda valgyti tai, ką mato. Kartais net nesąmoningai. O tada prasideda užburtas ratas: kaltinimai dėl persivalgymo ir pažadai daugiau nepersivalgyti, tačiau po kurio laiko emocijos vėl iškyla į paviršių ir kojos vėl veda prie šaldytuvo.
Nutraukti šį ratą nėra taip paprasta. Psichologai rekomenduoja visų pirma nustoti save kaltinti ir nemuštruoti dėl kiekvienos klaidos. Tai nereiškia, kad viską reikia paleisti savieigai, tačiau jei kartais ir „nutrūktumėte nuo virvės“, nereikia savęs žeminti.
Lengviausiai susidoroti su emociniu persivalgymu, jei jis yra laikinas. Tarkim, sesija buvo sėkminga ir valgyti liovėtės savaime. Kuo gilesnė problema, tuo ilgiau žmogus yra veikiamas neigiamų emocijų. Vidinis komfortas grįžta trumpam, kai valgote. Todėl, jei sugalvojote įsimesti ką nors į skrandį, tuoj pat imkitės fizinės veiklos: atlikite keletą pritūpimų, pasilenkimų, kojų mostų ir pan. Pabandykite vieną kitą kartą ir suprasite, kad tai veikia – o pasiekus naujų rezultatų, sieksite dar geresnių. Tinginiaujantiems, nemėgstantiems fizinės veiklos, šis metodas taip pat tiks: teks sumažinti valgymą dėl nenoro atlikti keletą pratimų.
Kai labai norisi ko nors suvalgyti, išgerkite stiklinę vandens arba žalios arbatos. Yra nuomonė, kad dažnai žmonės maišo organizmo troškulio signalą ir pradeda valgyti vietoj to, kad paprasčiausiai atsigertų. Jei šis metodas nepadeda, tuomet vietoj miltinių patiekalų rinkitės daržoves ir vaisius.
Kai maistas tapo jūsų pagrindiniu gyvenimo džiaugsmu ir malonumu, pats laikas susimąstyti, kad gyvenime yra daugiau įdomių dalykų, tik reikia išdrįsti ir pagaliau žengti žingsnį į priekį. Maistas niekada neišspręs problemų, tik laikinai jas numalšins. Nereikia vengti emocijų – todėl mes ir esame žmonės. Tačiau verta išmokti jas kontroliuoti, kad gyvenimą valdytų ne emocijos, bet mes patys.
