Nors ir žinodami apie alkoholio naudą, mes vis tiek geriame ir ragaujame stipriuosius gėrimus. Kodėl taip vyksta? O viskas tik dėl to, kad mes maišome kontrolės praradimą su atsipalaidavimu. Vos išgėrę vieną brendžio taurelę, mes iš tikrųjų lyg atsipalaiduojame. Tačiau retai kas gali sustoti ties viena taure.
Kuo daugiau žmogus geria alkoholinių gėrimų, tuo dažniau jis nekontroliuoja situacijos. Tiesa, gana sunku išgyvendinti ir įsišaknijusias tradicijas – per šventes pakilnoti taurelę. Žmonės geria iš džiaugsmo, žmonės geria liūdėdami ir gedėdami...
Taigi, kaip alkoholis veikia žmogaus organizmą? Galbūt pats laikas susirasti sau kitą malonumų šaltinį?
Alkoholis ir smegenys
Alkoholio poveikis smegenims yra negrįžtamas. Pastoviai vartojant alkoholį išyra nervinės ląstelės. Tyrimai parodė, kad žmogui kasdien vartojant alkoholį, pažeidžiama sąmonės veikla ir blogėja atmintis.
Įrodyta, kad alkoholis mūsų mintis ir elgesį paverčia šablonišku. Iš pradžių pamirštami įvairūs įvykiai, nenustojus gerti, iš atminties išsitrina net ir stipriausiai įsitvirtinę faktai.
Alkoholis ir širdis
Patekęs į kraują, alkoholis pasklinda po visas sistemas ir organus. Iš organizmo pašalinama ne daugiau nei 10 proc. alkoholio, o visa kita „verda“ viduje. Dažnai piktnaudžiaujant alkoholiniais gėrimais, net ir alumi, pažeidžiamas širdies veiklos ir kraujagyslių darbas. Tad tokiems žmonėms padažnėja širdies ritmas, galima aritmija ir aukštas spaudimas.
Alkoholis ir kepenys
Kepenų cirozė – liga, kuri gresia beveik visiems vyresnės kartos atstovams. Būtent kepenyse vyksta didžiausias etanolio oksidacija. Iš pradžių etanolis virsta į acetaldehidą, vėliau – į acto rūgštį. Acto rūgštis vėlgi kepenyse skyla į vandenį ir anglies dioksidą, ir tik tada pašalinama iš organizmo.
Veikiamos etilo spirito kepenų ląstelės žūsta. Tokios pasekmės gali pažeisti ir kitus organus, tad po išgėrimo galimas ir vidinis kraujavimas. Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad daugiau nei 80 proc. kepenų cirozės pasibaigia visišku kepenų iširimu.
