Reguliariai išgyvenamos stresinės situacijos grūdina žmones, palaiko jų tonusą ir leidžia išgyventi. Paradoksas: kuo neramesnis mūsų gyvenimas, tuo mes lengviau įveikiame sudėtingiausias užduotis. Tai susiję su tuo, kad organizmas turi adaptuotis prie esamos aplinkos, taigi, kas mūsų neužmuša, daro mus stipresnius. Todėl emociniai sukrėtimai mums gyvybiškai reikalingi, tačiau nereikėtų tuo piktnaudžiauti.
4 stresiniai tipai
Kiekvienas iš mūsų skirtingai reaguojame į stresą. Amerikiečių psichologai išskyrė 4 stresinius tipus, pagal reakciją į stresą ir galimus negalavimus susijusius būtent su stresu.
Isterinis tipas. Šis tipas būdingesnis moterims, kurios prisiima per daug atsakomybės ir pareigų, arba tiems žmonėms, kurie nemoka pasidalinti darbų ir patys jais apsikrauna, atlikdami viską vienu metu. Pasekmės – pastovi įtampa, padidėjęs streso hormono kortizolio lygis. Šio tipo žmonės dažniau serga ir perdega anksčiau už kitus.
Ką daryti? Išmokti atsipalaiduoti. Tai svarbiausia užduotis, kitaip organizmas ilgai nepatemps.
- Išmokite paskirstyti savo jėgas bei užduotims suteikti prioritetus. Nedarykite visko vienu metu, o sudarykite sąrašą ir viską atlikite iš eilės;
- Kvėpuokite diafragma. Jei jaučiate, kad pradėjote jaudintis ir isterikuoti, išpūskite pilvą lėtai įkvėpdami, o tada lėtai iškvėpkite suspausdami pilvo raumenis. Tai padės sumažinti širdies plakimą ir po truputį nurimti;
- Atlikite viso kūno giluminį masažą, kuris puikiai atpalaiduoja, organizmas tuo metu pagamina daug hormonų, gerinančių nuotaiką;
- Prieš miegą skirkite 15 minučių kraštai voniai su aromatiniai aliejais.
Silpnasis tipas. Tonusas visuomet sumažėjęs, o jūsų pastovūs palydavai – baimė, mieguistumas, nepasitikėjimas savimi. Šiuo atveju, streso hormono lygis atvirkščiai yra sumažėjęs, todėl organizmas neadekvačiai reaguoja į pačius nekalčiausius išorinius dirgiklius.
Ką daryti? Jums reikia pakelti kortizolio lygį.
- Pats sočiausias valgis turi būti pietūs;
- Laikas nuo laiko palepinkite save saldumynais, kurie pakels endorfinų – laimės hormonų – kiekį;
- Diafragminis kvėpavimas turi tapti įpročiu, kuris padės jums atsikratyti chroniško nuovargio;
- Mėgaukitės aromatinėmis levandų ir rozmarinų voniomis – jos tonizuos ir tuo pačiu ramins nervinę sistemą.
Uždaras tipas. Uždari žmonės nuo streso kenčia labiausiai. Tiesa, tarp moterų tokių yra mažiau, nes jos mėgsta plepėti. Veikiami stresui tokie žmonės stengiasi atsiriboti nuo aplinkinio pasaulio, nuo draugų ir pažįstamų, bei neieško jokių kontaktų. Pačiais sunkiausiais periodais gali prasėdėti vieni užsidarę namuose, neiti į darbą ir neatsiliepti telefonu.
Ką daryti?
- Rinkitės greitai virškinamus maisto produktus (vaisius, kruopas, žuvį), kad neužgrūstumėte žarnyno. Įvairūs rūgštaus pieno produktai ir kiti probiotikai taip pat pagerins maisto virškinimą;
- Gerkite kuo mažiau kavos ir kitų gėrimų su kofeinu;
- Uždarajam tipui būtina klausytis savo organizmo bioritmų – tai pati geriausia priešstresinė taktika. Susidarykite dienotvarkę, kada valgote, einate pasivaikščioti, pramogaujate. Eikite gulti ir kelkitės tuo pačiu metu.
- Užsiveskite dienoraštį ir rašykite savo išgyvenimus: tai leis atsikratyti tuo, kas jus išderino ir prislėgė, tokiu būdu nefiksuosite savo problemų.
Besimėtantis tipas. Jus gyvenimas supa nuo vieno šono prie kito. Tai jūs aktyvūs ir judrūs, tai jūs vos pavelkate kojas. Greičiausiai šias „sūpynes“ iššaukia nerodrenalino trūkumas organizme. Jis turėtų išlaikyti normalų širdies ritmą, tonizuoti raumenis ir iš riebalų išskirti energiją. Be to, jis atsakingas ir už koncentraciją, ir už nuotaikų kaitą.
Ką daryti?
- Norint padidinti noradrenalino išsiskyrimą, jums reikia tirozino – medžiagos, kurios yra kiaušiniuose ir jogurte (puikus maistas pusryčiams);
- Prasidėjus pirmiesiems streso požymiams, gerkite multivitaminus su vitaminu C ir cinku, kurie stiprina imunitetą;
- Kai negalite nusėdėti vietoje, labai svarbu laiku sustoti ir pailsėti – kitaip galite visiškai išsekti. Klausykite ramios muzikos arba pabūkite pritemdytoje patalpoje: tyrimai įrodė, kad žvalumas ir koncentracija tiesiogiai priklauso nuo intensyvaus apšvietimo. Išbandykite diafragminį kvėpavimą.
