Karoli, kiek laiko jau bėgiojate, kaip pradėjote ir kiek tam skiriate laiko kasdien?
Bėgioju dar nuo mokyklos laikų. Jau tuomet bėgti dažnai sekdavosi geriau nei bendraamžiams, o daryti tai, kas sekasi visad smagiau, gal todėl šiek tiek vis pabėgiodavau, tačiau niekada nedariau to pastoviai. Būdavo taip - oras geras, o aš neturiu didelių planų - bėgu; lauke žvarbu ar rodo filmą su Chuck'u Norris'u - likdavau namie (juokiasi - red. pastaba). Nuo to laiko, kai prieš 3 metus pradėjau nuosekliau ruoštis maratonams, bėgioju kone kasdien po valandą - dvi. Po darbo ir treniruočių liekantį laisvalaikį išnaudoju treniruodamas visus norinčius išmokti bėgti "F.O.C.U.S. running" organizuojamose treniruotėse. Jose dalinuosi savo patirtimi ne tik su tais, kurie dar tik svajoja įveikti savo pirmąjį maratoną, bet ir tais, kurie jau yra įklimpę į bėgimo liūną iki kaklo ir norėtų patobulėti dar labiau. Tai suryja kone visą laisvalaikį, tad kitiems pomėgiams beveik nelieka laiko.
Kiek laiko ruošėtės būtent Paryžiaus maratonui? Kaip nusistatėt tikslą šiam bėgimui?
Įprastai per metus bėgu 2 maratonus - vieną pavasarį, kitą rudenį, tad ir pasiruošimo ciklas įprastai trunka 4-5 mėnesius - būtent tiek ir ruošiausi Paryžiui po praėjusių metų spalio pabaigoje įveikto Frankurto maratono. Tempą, kokiu planuoju įveikti maratono trasą, visada planuoju atsižvelgdamas į trumpesnių varžybų, kuriose dažnai dalyvauju, rezultatus, taip pat į treniruočių metu pasiektus rezultatus. Žinoma, nemažą vaidmenį vaidina ir trasos specifika, pvz., ar trasoje yra didesnių kalnų, kokia oro temperatūra, ar pavyko pasiruošti nekamuojamam traumų, ligų ir pan. Pasiruošimas Paryžiaus maratonui vyko sklandžiai, nenutiko nieko netikėto.
Kodėl Paryžius? Kokį įspūdį paliko organizacija lyginant su kitais bėgimais?
Įprastai su bėgimo klubo "F.O.C.U.S. running", kuriam priklausau, treneriu pagrindinius sezono startus susiplanuojame metams į priekį. Paryžiaus maratono trasa yra viena greičiausių pasaulyje - prieš tai joje bėgti neteko, tad tai, jog pasirinkome Paryžių, nebuvo ilgų diskusijų rezultatas. Pasaulyje didesni maratonai turi savo reitingus - priklausomai nuo dalyvių skaičiaus, organizacijos ir kitų svarbių detalių, geriausios varžybos gali būti įvertinamos bronza, sidabru ar auksu (angl. bronze, silver, gold label), tad dar prieš vykdamas į varžybas gali būti tikras, kad auksu įvertintame maratone gėrimų punktuose nepritrūks vandens, o į trasą varžybų metu neišvažiuos koks nors neatsargus taksistas (juokiasi - red. pastaba). Paryžiaus maratono organizatorių darbas jau senokai įvertintas auksu, tad buvau tikras ir tik įsitikinau, jog renginio organizacija buvo nepriekaištinga. Man, kuriam bėgimas nėra pagrindinė veikla, o tik hobis, smagu žinoti, kad nuo maratono nugalėtojo, olimpinio ir Pasaulio čempiono Kenenisa Bekele atsilikau mažiau nei pusvalandį - 29 min. ir 59 sek. (K. Bekele 42 km 195 m. įveikė per 2 val. 5 min. ir 3 sek., o K. Urbelionis per 2 val. 35 min. 2 sek. - red. pastaba) ir nuolat bėgau trasa, kurioje vos prieš kelias akimirkas prabėgo ne tik jis, bet ir kiti gerai žinomi bėgikai. Na ir žinoma, tokio mąsto bėgimuose susirenka gausus būrys žiūrovų, kurie palaiko plojimais ir šūksniais. Kai būna sunku tai labai padeda.
Papasakokite apie eigą - ar teko "lipti į sieną", ar neperspaudėte distancijos pradžioje?
Na, šios varžybos man asmeniškai yra bene labiausiai vykusios - ir ne tik dėl asmeninio rekordo. Nepaisant nemažo nuovargio, kuris jautėsi jau įpusėjus distanciją, pavyko išlaikyti pastovų tempą visoje trasoje. O tas sunkumas, kai jautiesi tarsi trinktelėjęs į sieną, bėgikams nutinka tada, kai kūnas išeikvoja visas angliavandenių arba tiesiog energijos atsargas, todėl labai svarbu laiku tuo pasirūpinti. Bėgdamas savo pirmus maratonus tikrai ne kartą buvau su siena susipažinęs iš arčiau (juokiasi - red. pastaba), tačiau dabar jau žinau, kada ir kaip papildyti energijos atsargas. Išbandžiau nemažai sportinių papildų ir dabar naudoju tuos, kurie veikia geriausiai. Pastebiu, kad kuo daugiau varžybinės patirties įgiju, tuo geriau pradedu suprasti savo kūno siunčiamus signalus ir tuo geresnis derybininkas darausi: kai jau rodosi, kad kojos tuoj nustos bėgusios, kažkaip pavyksta su jomis susitarti, kad dar truputį paneštų (šypsosi - red. pastaba).
Pats sunkiausias ir lengviausias momentai varžybų dieną.
Varžybų dieną bene lengviausia yra išlipti iš lovos, nes tuomet esu kupinas jėgų ir vis dar pasiryžęs nuversti kalnus. Nors esu labiau pelėda nei vyturys, tačiau varžybų dieną vos pramerkus akis visas miegas bemat išsilaksto. Sunkiausia distancijos dalis maratone visuomet būna paskutinieji 10 kilometrų, kai jau rodosi, kad šitiek daug nubėgau ir taip mažai liko. Raumenys jau būna pavargę, kūnas nebespėja vėsintis ir vis labiau kaista, o širdis pradeda plakti daug stipriau. Kitaip sakant, kūnas visomis išgalėmis stengiasi parodyti, kad jam tai nėra pats smagiausias užsiemimas pasaulyje, tad norint nesulėtinti tempo belieka tik apsimetinėti, kad viso to negirdžiu ir nematau, o tai nėra taip lengva. Kaip minėjau, labai svarbu tinkamai susiplanuoti tempą dar iki varžybų.
Po finišo grąsinote suvalgyti 4 desertus - ar pavyko?
Taip, turiu prisipažinti, kad nepažįstu didesnio smaližiaus už save, todėl tenka kiek koreguoti savo mitybos planą - ypač artėjant varžyboms stengiuosi sumažinti saldumynų kiekį. Kadangi varžybinius tikslus pavyko įgyvendinti, po maratono leidau sau pasmaližiauti ir paragauti net kelių skirtingų desertų, kurie buvo išties puikūs (šypsosi - red. pastaba).
Priklausote bėgimo klubui "F.O.C.U.S. running" - papasakokite plačiau kas tai per organizacija.
Pradžioje buvome tik nedidelis bendraminčių būrelis, turintis bendrą tikslą - sistemingai treniruojantis drauge tobulėti, gilinti žinias ir geriau save pažinti, o taip pat mokytis valdyti savo emocijas, kas yra svarbu ne tik sporte. Turime puikų trenerį, kuris mus visus subūrė ir nuolat motyvuoja naujais iššūkiais. Ilgainiui klubas išsiplėtė ir šiuo metu "F.O.C.U.S. running" vienija per 60 įvairaus amžiaus bėgimo mėgėjų. Drauge treniruojamės, dalinamės patirtimi ir siekiame užsibrėžtų tikslų. Norėdami bėgimu sudominti kuo platesnį žmonių ratą pradėjome rengti bėgimo treniruotes Vilniaus Vingio parke, į kurias kviečiame visus norinčius. Daugiau informacijos apie treniruotes visi norintieji gali atrasti klubo Facebook paskyroje "FOCUS club".
Ko norėtumėte palinkėti pradedantiems bėgikams, siekiantiems bėgti greičiau?
Pirmiausia, suprasti, kad rezultatai neateina greitai - tai ilgas procesas. Pastebėjau, kad dažnai pradedantieji nusivilia, kai jiems būna sunku palaikyti iš pažiūros nedidelį kitų bėgikų tempą, nors kiti galbūt treniruojasi žymiai ilgiau. Kažkas yra labai gerai pasakęs, kad nereikėtų lyginti savo pradžios su kažkieno kito viduriu ar pabaiga - jei išliksit kantrūs ir nuosekliai bei sistemingai sieksite tikslo, esu tikras, kad pavyks.
Paruošta bendradarbiaujant su Nacionaline sveikatinimo agentūra.
