Panašiai taip atrodo tinginystė. Jei paklaustumėte žmonių, kaip jie reaguoja į tokį atsipalaidavimą, kiekvienas atsakys, kad kiekvienas turi teisę į poilsį atgauti fizines ir moralines jėgas. O ką daryti, jei tokia būsena tęsiasi savaitę ar mėnesį?
Gali būti, kad tai bendras kūno nuovargis, tuomet organizmas ilsisi prieš kitą sunkų darbą. Tai būdinga žmonėms, kurie negali paskirstyti dienos metu savo darbo krūvio. Reikia atminti, kad mūsų organizmas negali dirbti pilnu tempu 24 valandas per parą. Jei nėra teisingo darbo paskirstymo, tuomet žmogus gali dirbti iki išsekimo, o organizmo atstatymui prireiks ne savaitės ir ne dviejų... Tuomet tinginystė yra ne priežastis, bet organizmo išsekimo pasekmė.
Kai kuriais atvejais tinginystė kyla kaip apsauga nuo reikalų, kurių žmogus vengia. Tarkim, darbe jūs turite parengti pranešimą tema, kuri jums svetima. Jūs nežinote, kaip išspręsti šią užduotį. Grįžę namo jūs nemiegosite visą naktį ir bijosite nesėkmės. Ko gero, atsisakysite gautos užduoties, nes ji jums kelia per didelį stresą – tai tinka tiems, kurie mėgsta rutininį darbą. Arba šis darbas jums neteikia džiaugsmo – jis yra jums primestas, todėl jūs viską darysite, norėdami šio darbo išvengti.
Ir dar viena tinginystės situacija: atvejis, kai tinginystė tampa gyvenimo būdu. Ji iškyla visuomet, kai žmogui reikia kažką padaryti – pradedant nuo elementaraus tvarkymosi. Priežasčių gali būti daugybė: stresas, psichologinės traumos, artimo žmogaus mirtis ar netektis, sugriuvusios svajonės ar gaisras namuose.
Iš tinginystės gniaužtų galima ištraukti kiekvieną. Svarbu nustatyti priežastį, kodėl išniro tinginystės šešėlis. Ir kovoti su priežastimis, o ne su pasekmėmis.
