Vadinasi, pats laikas pasidomėti naujomis technologijomis ir nevarginti savęs tokiais nemalonumais sportuojant. Brangu? Juk pirksite drabužius sportui ne kas sezoną.
Toliau nuo trenerių gražuolių. Žinoma, akims mankšta irgi reikalinga, tačiau tai nereiškia, kad jaunas treneris jums padės daugiau nei daugiau patirties treniruočių srityje turintis specialistas. Be to, šalia gražaus trenerio visuomet norisi būti pasitempusiai (ar pasitempusiam), gėda prakaituoti, pūkšėti ir neatlikti užduodamų pratimų.
Ženkite koją kojon su progresu. Bet kurios treniruotės metu būtina stebėti savo pulsą. Nuo širdies pulso priklauso ir jūsų ištvermė ir deginami riebalai. Puiku, jei treniruojama jūsų ištvermė, tačiau jei jūs siekiate sulieknėti, būsite nusivylę rezultatais. Įsigykite pulso matavimo aparatą ir kiekvienos treniruotės metu naudokitės juo.
Valgykite ir gerkite. Net ir suvalgę du bananus baseine jūs nuplauksite užsibrėžtą distanciją geriau nei būdami alkani. Baltyminiai kokteiliai naudingi ne tik „vaikščiojančioms spintoms“, bet ir sportininkams mėgėjams. Kadangi per valandos treniruotę jūs netenkate 1,5-2 litrų vandens, jūs privalote tiek pat ir išgerti, kad viskas sugrįžtų į savo vietas. Jei aktyviai sportuojate, konsultuokitės su gydytoju, ar nereikia jums papildomų vitaminų.
Išbandykite bent vieną asmeninę treniruotę. Taip, šios paslaugos kainuoja papildomai. Tačiau specialistas jums patars ir pataikys tiesiai į dešimtuką, todėl rezultatai bus efektyvesni nei dirbant aklai. Svarbiausiai – gerai pasiruošti: sudarykite klausimyną, ko norite paklausti ir ką sužinoti, užsirašykite siūlomą programą ar pratimus, pasitarkite su treneriu ir dėl mitybos. Po 2-3 mėnesių rekomenduojama vėl kreiptis į tą patį trenerį konsultacijos.
Atvykite į grupinius užsiėmimus anksčiau. Visų pirma, jūs galėsite apšilti, mindami dviratį ar kitą treniruoklį, galite pašokinėti su šokdyne. Antra, prieš užsiėmimą galite užduoti treneriui jums rūpimus klausimus – tuomet jis ar ji skirs asmeniškai jums daugiau dėmesio.
Veskite dienoraštį. Dienoraštis motyvuoja judėti į priekį. Naudodamiesi dienoraščiu pastebėsite pasiektus rezultatus, numatysite, ką reikia keisti. Galų gale, galėsite parodyti treneriui ar gydytojui konsultuodamiesi.
Neskrajokite padebesiais. Yra nuomonė, kad tereikia įsivaizduoti, kaip jūs atliekate fizinius pratimus ir raumenys patys atlieka savo darbą. Nefantazuokite. Geriau atlikite pratimus lėtai ir po nedaug, kad pajustumėte kiekvieną raumens darbą – 20 lėtų ir teisingų pratimų yra geriau nei atlikti pratimai „mintyse“.
Atlikite tempimo pratimus kasdien. Tempimo pratimus atlikite ir po kiekvienos treniruotės. Geras raumenų pratampymas leidžia efektyviau sportuoti, be to, taip sumažinate raumenų skausmą.
Sportuokite teisingu laiku. Pasirinkite jums tinkamą laiką ir tuo pačiu laiku visuomet sportuokite. Nors tyrimai teigia, kad žmogaus darbingumas yra geriausias tarp 16 ir 19 valandų, tačiau yra ir kiti tyrimai, kurie teigia, kad žmogaus organizmas gali lengvai prisitaikyti prie treniruočių laiko. Todėl pasirinkite sau tinkamą laiką treniruotėms ir stenkitės jo nekaitalioti.
