Šiam pavadinimui tinka ir tynimai, ir kraujosrūvos, ir vakarinis kojų nuovargis, ir netgi mėšlungis. Visi šie simptomai įvardijami kaip „nieko rimto“, ypač, jei nematome išorinių pakitimų.
Paradoksas, kad viena iš varikozės priežasčių yra mažai judrus gyvenimo būdas. Tačiau vos tik susirgus varikoze, sportuoti reikia atsargiai, o tam tikra fizinė veikla gali rimtai pakenkti kojoms.
Kas ta varikozė?
Jei norite išsiaiškinti, kaip varikozė daro žalą mūsų organizmui, iš pradžių pasiaiškinkite, kaip veikia venų sistema. Kraujas kyla į viršų arterijų spaudimo pagalba. Jai į viršų padeda kilti kojų raumenų susitraukinėjimai, kurie lyg pumpuoja kraują į viršų. Geriausiai raumuo juda vaikštant, o štai sėdint kraujas kyla į viršų sunkiau, kraujagyslių sienelės silpnėja ir pradeda plėstis. Nuo šio momento iki varikozės tikrai netolimas kelias.
O dabar kitas klausimas: kokie užsiėmimai gali pakeisti situaciją? Daug kas priklauso ir nuo to, kiek laiko jūs skirsite fiziniams pratimams ir kaip jūs sportuosite.
Ko teks atsisakyti?
Iš pradžių išsiaiškinkime, ko reikėtų vengti. Sportuojant esant varikozei, svarbiausiai reiktų nepakenkti kojoms. Todėl venkite:
Jėgos pratimų. Jėgos pratimų metu sustiprėja pilvo raumenų darbas ir tuo pačiu vidinis spaudimas. Šis spaudimas veikia ir veninį ciklą, kur kraujas bėga nuo dubens ir kojų – taip pablogėja kraujotaka. Jei jau sportuojate jėgos pratimus, tuomet rinkitės pratimus, skirtus kojoms.
Grupinės ir traumuojančios sporto rūšys. Nereikia papildomai rizikuoti. Venkite snieglenčių, slidžių, futbolo, imtynių.
Šokiai ir treniruotės, susijusios su šuoliukais. Logika išlieka ta pati: nereikia duoti papildomo krūvio kojoms. Teks atsisakyti šuoliukų, pritūpimų, o taip pat įvairių sunkių svorių kojoms.
Žalia šviesa
Rodos, atkrenta visas sportas, jei turite nors kokių problemų su kojomis. Tačiau taip nėra. Varikoze sergantiems žmonėms tinka visas sportas vandenyje: nuo vandens aerobikos iki banalaus plaukimo. Vandenyje kojos netenka svorio. Be to, sportuojant vandenyje nereikia aptempiančių drabužių.
Dar viena sporto rūšis – dviratis, leidžiantis sumažinti krūvį kojoms, tačiau puikiai treniruojantis kitus raumenis. Važinėjimą dviračiu galima pakeisti į dviratį-treniruoklį. Puikiai tinka visos tampymosi treniruotės: joga, pilatesas.
Ir galų gale universalusis vaikščiojimas: pasivaikščiojimai pėsčiomis ir laipiojimas laiptais. O jei tingite, atminkite, kad laipioti laiptais yra naudingiau nei leistis, kadangi kiekvienas žingsnis žemyn – tai smūgis sąnariams.
Ir dar kelios smulkmenos
Reguliarus fizinis krūvis itin reikalingas. Tačiau:
- Krūvį didinkite palaipsniui. Staigus perėjimas nuo sėdimo gyvenimo būdo prie aktyvaus taip pat kenkia.
- Vaikščiojimas į sporto salę ir į baseiną negelbėja nuo pasyvaus buvimo per visą dieną. Stenkitės bent kartą per valandą atsistoti nuo stalo, pasivaikščioti arba atlikti trumpą mankštą: pratampyti kojas, suspausti kojų pirštus, pajudinti pėdas. Be to, sėdėjimas kojas ant kojos kenkia ne tik kojoms, bet ir vidiniams organams.
- Sportuojant rekomenduojamas kompresinis trikotažas, kuris sumažins krūvį venoms.
- Nereikėtų pamiršti, kad nei sportavimas, nei mankštos dienos metu, nei kompresinio trikotažo dėvėjimas, nepadės atsikratyti varikozės, jei šis procesas jau prasidėjęs. Todėl vos tik atsiradus problemoms su kojomis, kuo greičiau kreiptis į gydytojus specialistus.
