– Nors apie tai tiek daug kalbėta, tačiau vis vien susiduriame su ta pačia problema: kaip išsirinkti sau tinkamą kosmetiką? Ką privalome žinoti, pirkdami kosmetikos priemones?
– Susigaudyti, kokia kosmetika yra sveika, dabar darosi sunku net ir šios srities specialistams. Gamintojai pastaruoju metu griebiasi naujos strategijos – „diskredituotiems“ ingredientams suteikia naujus pavadinimus, ir kartais tenka nemažai pasidomėti, norint suprasti, kas iš tiesų įeina į vieno ar kito produkto sudėtį.
Tiesa ir tai, kad daugelis įmonių šiuo metu teigia, jog jų kosmetika sveika, ekologiška, tačiau tokie teiginiai neturi jokio pagrindimo, todėl reikia rinktis sertifikuotą kosmetiką ir būtinai, prieš perkant, įsitikinti, jog produkto pakuotė yra pažymėta specialiu ženklu.
Vieni iš stipriausių sertifikavimo ženklų šioje srityje yra prancūzų „ECOCERT“, anglų „Soil Association“ ir Vokiečių „BDIH“, suteikiantis garantą, jog kosmetika yra 95,5 proc. ekologiška arba natūrali ir nekenkia sveikatai.
reikia rinktis sertifikuotą kosmetiką ir būtinai, prieš perkant, įsitikinti, jog produkto pakuotė yra pažymėta specialiu ženklu
Kitas būdas – patikrinti, kiek laiko galioja kosmetika, kurią ketinate įsigyti. Dabar juk populiaru rašyti, jog produkcija „be E“, t. y. be konservantų, tačiau nieko nėra be konservantų, ypač kai tokia produkcija galioja 3–4 metus. Jokia natūrali ar ekologiška kosmetika neturi tokio ilgo galiojimo termino.
Be to, skaitydami etiketes, atkreipkite dėmesį į tai, kokia eilės tvarka yra surašoma sudėtis. Pagal ES reglamentą privaloma pradžioje pateikti tas medžiagas, kurių yra daugiausia, tad jeigu pastebite, jog tas kancerogenas yra nurodytas antroje ar trečioje vietoje, galima teigti, jog jis faktiškai sudaro produkto pagrindą.
Saugiausia naudoti tai, ką suprantame, ir jeigu kremo sudėtyje matome aiškius ingredientus, tokius kaip augaliniai aliejai, eteriniai aliejai, augalų ekstraktai – tai faktas, jog šios priemonės ne tik efektyvios bet ir saugios.
kancerogenai – <...> gali sukelti vėžį; neurotoksinai – trikdo protinį vystymąsi, sukelia migreninį galvos skausmą, nerimą, mieguistumą
Apskritai, visi sintetinės kosmetikos gamintojai teigia, jog jų produkcijoje yra naudojamas labai nedidelis kancerogenų ar toksiškų medžiagų kiekis. Tačiau yra žinoma, kad moteris per dieną dažniausiai suvartoja apie 12 asmeninės priežiūros priemonių, o kiekvienas vyras – apie 6. O kur dar skalbimo ir buitinės valymo priemonės?
Faktas, kad tik 20 proc. medžiagų kosmetikoje yra patikrintos. Taigi mes tiesiog nežinome jų poveikio. Kai kurie yra kancerogenai – tai reiškia, kad jie gali sukelti vėžį; neurotoksinai – trikdo protinį vystymąsi, sukelia migreninį galvos skausmą, nerimą, mieguistumą.
Dalyvaujame tarsi gigantiškame eksperimente – naudojame visas šias paslaptingas medžiagas ir žiūrime, kas nutiks.
– Ar tiesa, jog sintetinė kosmetika yra efektyvesnė nei ekologiška?
– Ne, tai yra mitas. Gali susidaryti įspūdis, jog sintetinė kosmetika išsprendžia problemą iš karto: greitai ir efektyviai. Pavyzdžiui, išbalina odą, ją stipriai sudrėkina. Tačiau iš tiesų paveikia tik paviršinį odos sluoksnį – epidermį. Tuo tarpu visi sintetinėje kosmetikoje esantys kancerogenai išlieka odos viduje, kaupiasi ir sukelia įvairiausias alergijas, astmą, vėžį, vystymosi/mokymosi sutrikimus.
Svarbiausi pirkti saugius produktus, o ne tikėti iliuzija, kad „stebuklingas“ kremas panaikins raukšles ar jo dėka ims labiau blizgėti plaukai.
– Ar yra atliktų mokslinių tyrimų, kurie įvertina, kaip sintetinės kosmetikos naudojimas keičia mūsų odos struktūrą? Ją žaloja?
– Matyt, kiekvienas atlikęs savo kūno toksiškumo testą nustebtų kiek jame gyvsidabrio, triklozanų ar švino. Mokslininkai pastoviai atlieka tyrimus, įrodančius sąsajas tarp tokių šio amžiaus ligų kaip vėžys, dermatitai, egzemos, įvairios alergijos ir vartojamų asmens higienos ir buitinės chemijos priemonių.
sintetinėje kosmetikoje esantys kancerogenai išlieka odos viduje, kaupiasi ir sukelia įvairiausias alergijas, astmą, vėžį, vystomosi/mokymosi sutrikimus
Tik prieš metus ES sugriežtino kosmetikos gaminimo reglamentą ir įpareigojo šalis nares pateikti, kaip kiekvienoje šalyje bus užtikrinamas šios srities reguliavimas.
Tai, kas buvo suformuluota chemijos pramonėje nuo 1950 m. yra menkai pasikeitę: iš 12 000 sudėtinių dalių, naudojamų kosmetikos pramonėje, per šį laiką tik 8 yra uždraustos.
Net ir tie cheminiai ingredientai, kurių kenksmingumas jau seniai įrodytas, dar nėra uždrausti naudoti. Amerikoje net nereikalaujama, kad visos sudėtinės kosmetikos dalys būtų išvardintos etiketėje.
Neginčytinai įrodyta tai, kad kenksminga sveikatai produkcija, kurią vartojo buvusi (mūsų tėvų) karta, atsiliepė kitai (mūsų) kartai. Tai – šio amžiaus rykštė: egzemos, dermatitai, alergijos. Šios ligų proveržis – sintetinių ingredientų sukeltos pasekmės.
Didžiausia problema, jog kosmetikos pramonėje nėra baudžiamumo. Kosmetikos produktuose tokie apibrėžimai kaip „Natūralu“, „Žolelių“ ar „Organiška“ neturi teisinio apibrėžimo. Tai reiškia, kad bet kas bet ką gali įpilti į buteliuką ir vadinti „natūraliu“ arba „moksliškai įrodytu efektyvumu“. Ir taip yra daroma. Gamintojai gali į sudėtį dėti ką nori ir vadinti kaip nori, ir realiai to 100 proc. patikrinti negali niekas. Tai – gamintojo sąžinės reikalas.
Todėl gerai, kad egzistuoja mano jau minėtos sertifikavimo sistemos, kurios audituoja įmonės gamybinius procesus, visus pirkimo dokumentus, pagal kuriuos ir gali įvertinti, kokia yra produkto sudėtis. Tačiau, deja, labai maža dalis įmonių renkasi gaminti saugius produktus ir savo noru siekti sertifikuotis – skaidrumas kainuoja ir mažina pelną.
– Ar galime pasitikėti kosmetologo patarimu?
kosmetikos pramonėje nėra baudžiamumo. Kosmetikos produktuose tokie apibrėžimai kaip „Natūralu“, „Žolelių“ ar „Organiška“ neturi teisinio apibrėžimo
– Ne, dažniausiai kosmetologai siūlo tą medžiagą, su kuria jie dirba. Panašiai kaip ir gydytojai vaistus, kuriuos jiems siūlo farmacijos pramonė. Visur reikalingas kritinis mąstymas, ir niekuo aklai pasitikėti negalima.
Be to, kai šiandien yra toks informacinis prieinamumas, „Google“, galima viską suieškoti internete, iki pačių smulkiausių sudedamųjų dalių ir taip atsirinkti sau tinką ir, svarbiausia, saugią kosmetiką.
– Jeigu nusprendžiame nuo šios dienos rinktis tik ekologišką kosmetiką – kiek tai mums kainuos? Kiek kainuos įsigyti visą kūno priežiūros komplektą? Ar tą sau gali leisti vidutines pajamas uždirbantis žmogus?
– Paanalizuokime, ką veido priežiūrai standartiškai perka moteris: akių, makiažo valiklį, pienelį toniką, dieninį, naktinį, paakių kremą. Tačiau odai nereikia tiek daug priemonių. Odai užtenka tik švelnaus prausimo, maitinimo ir drėkinimo, t. y. aliejaus, kuris kainuoja apie 9–10 Eur, ir jo užtenka 3–4 mėnesiams. Drėkinamas ekologiškas kremas gali kainuoti apie 10–20 Eur, tačiau jį naudojame taip pat ilgai.
Tai yra ta kaina, kurią tikrai galima sumokėti. Ir nereikia visko daug – nei šveisti, nei valyti odos nei dėti begalę kaukių... Kuo daugiau odą šveičiame, tuo ji sunkiau pati atsistato. O kai patenki į užburtą ratą – šveitikliai, valymai, kaukės, dieniniai/naktiniai kremai, serumai – oda natūraliai nebegeba dirbti savo darbo.
Manau, jog svarbiausia grožio paslaptis: mažiau yra daugiau. Naudokite kosmetikos priemones atsakingai ir saikingai ir svarbiausi tik kokybiškas t.y. natūralias. Nepaverskime savo vonios toksiškų minų lauku.
