Neurotransmiteriai
Žinoma daugiau nei 50 šių cheminių junginių, kurie veikia tam tikras smegenų dalis ir sąlygoja emocijų formavimąsi. Svarbiausias neurotransmiteris – serotoninas. Jis suteikia energingumo, pozityvią nuotaiką, neleidžia užplūsti depresijai. Tačiau, per didelis jo kiekis gali sukelti maniją.
Limbinė sistema
Ji yra tarp smegenų kamieno ir didžiųjų pusrutulių. Ši sistema yra emocijų anatominis pagrindas. Jos dalyje – pogumburyje – yra vadinamieji „malonumo centrai“, kurie verčia mus jaustis pakiliai arba, priešingai, nuliūdusiai ir prislėgtai.
Regėjimo organai
90 proc. informacijos mes gauname regėjimo organų dėka, jei ji teigiama, netgi yra posakis „džiugina akis“. Akis spindėti verčia ryškios spalvos ir šviesa, o sezoninis niūrus oras ir tamsa kelia mums depresiją. Todėl, kad jaustumėtės laimingi, susiorganizuokite fototerapijos seansus: pasėdėkite bent porą valandų prie itin ryškios geltonos lempos.
Uoslės organai
200 milijonų uoslės receptorių suteikia informacijos apie viliojančius išorinio pasaulio aromatus. Uoslės aparatas yra arti limbinės sistemos, todėl kvapai turi tokią didelę reikšmę mūsų nuotaikai. Uoslės impulsų trūkumas šaltuoju metu laiku yra viena iš pagrindinių depresijos priežasčių. Smogas ir cigarečių dūmai silpnina uoslę. Kvėpavimo takų infekcijos ir alerginės slogos taip pat trukdo mums džiaugtis gyvenimu. Nuotaiką praskaidrinti gali aromaterapijos seansai.
Skonio organai
10 tūkstančių skonio receptorių išsidėstę liežuvyje, paverčia maistą iš būtinybės į malonumą, suteikia didžiulį gastronominį pasitenkinimą. Pajusti malonumą valgant yra labai svarbu bendrai laimės būsenai, todėl už informaciją apie maistą ir produktus atsakingi net trys nervai.
Skydliaukė
Gamina tiroksiną, kurį sudaro 4 jodo atomai. Šis hormonas reguliuoja medžiagų apykaitą. Kuomet skydliaukė gamina pakankamai tiroksino, jaučiame jėgų antplūdį, o jei jo gaminama nepakankamai – apninka depresija ir apatija. Tiroksino sintezei būtinas jodas, todėl vartokite „laimę“ suteikiantį maistą – įvairius jūros produktus (austres, šukutes, krevetes, menkes, lašišą, jūros kopūstus).
Oda
1 odos kvadratiniame centimetre yra 5 tūkstančiai nervų galūnėlių, kurios reaguoja į saulės spindulių šilumą, taip priverčia smegenis gaminti malonumo hormonus. Vietos, kur šių receptorių itin daug vadinamos biologiškai aktyviais taškais. Veikiant juos (pavyzdžiui, taškinis masažas) stimuliuojama endorfinų sintezė.
Širdies–kraujagyslių sistema
Gera nuotaika prailgina gyvenimą, o nepagrįstas nerimas, baimė, liūdesys gali sukelti įvairias širdies ligas, pavyzdžiui, miokardo infarktą. Užsitęsęs nervingumas ir melancholija – rimta priežastis atlikti elektrokardiogramą. Ne veltui kai mums liūdna, sakome „verkia širdis“.
Kvėpavimo organai
Stresinėse situacijose pajuntame, jog „spaudžia“ krūtinę, susidaro gniužulas gerklėje, sutrinka kvėpavimas – jis padažnėja, pagarsėja – sunku įkvėpti pilna krūtine. Neigiamos emocijos išeikvoja antinksčių resursus, kurie išskiria į kraują adrenaliną ir noradrenaliną. Šių hormonų trūkumas sukelia bronchų spazmus ir astmos priepuolius. Tad jei nenorite kelti grėsmės savo sveikatai – būkite geros nuotaikos!
Raumenų sistema
Kuomet raumenims duodate darbo – pasijuntate laimingi. Nuo nieko neveikimo raumenys silpsta, po to sumenksta, pradeda formuotis riebalinis audinys. O kaip žinia, jis laimės nesuteikia ir jūsų nepuošia.
Lytiniai organai
Daug pozityvios energijos moters organizme suteikia lytiniai hormonai estrogenai, kurie gaminami kiaušidėse, o vyrams – testosteronas, kuris gaminamas sėklidėse. Jei dėl nuovargio, nemigos, streso, ligų, klimakso ar kitų priežasčių šių hormonų kiekis kraujyje mažėja – laimės jausmas išblėsta taip pat. Hormonų aktyvumą pakelia reguliarus seksas.
