Šalti gėrimai ir desertai
Per karščius organizmą išsekina troškulys ir aukšta oro temperatūra, todėl norisi atsigaivinti. Tokiu laiku svajojame apie šaltus gėrimus, o jei dar su ledukais...O ledus atrodytų galėtume valgyti ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienei. Bet būtent toks oro bei šaltų gėrimų ar desertų kontrastas ir kelia pavojų, galima lengvai susirgti faringitu, laringitu ir pan. ligomis. Todėl geriau susilaikyti nuo ledinių gėrimų bei užkandžių, troškulį malšinti geriausia kambario temperatūros vandeniu. Ne ką prasčiau už šaltą gėrimą atgaivins pakankamai karšta mėtų arbata su citrina. Visai atsisakyti nuo ledų neverta – tiesiog mėgaukitės mažais kąsneliais, leiskite kad jie lėtai ištirptų burnoje.
Paplūdimys, karštis, saulė ir vanduo
Ilgi gulėjimai paplūdimyje kepinant karštai saulei sukelia organizmo perkaitimą ir dehidrataciją. O jei dar bandoma gaivintis šaltais gėrimais bei ledais, tai jau vakarop galima tikėtis šaltkrėčio, pakilusios temperatūros, kūno „laužymo“ – visų peršalimo simptomų. Be to, ultravioletiniai spinduliai silpnina imunitetą. Todėl nenuostabu, kad tokiu metu daugeliui atsiranda pūslelinė – nusilpusio imuniteto ženklas.
Alinant karščiams, vandens procedūros – neapsakomas malonumas, norisi pliuškentis visą dieną, pamirštama apie laiką. Iškyla didelė grėsmė perkaitusiam organizmui peršalti.
Žinoma, karštis ir vanduo nėra kenksmingi vasaros malonumai, tačiau reikia jais mėgautis atsargiai. Nepulkite vos tik pamatę vandens telkinį į jį. Prieš pradedant maudytis, patikrinkite vandens temperatūrą, įsitikinkite, kad ji priimtina. Panardinkite ranką į vandenį ir palaikykite ją ten dvi-tris minutes. Jei per tą laiką oda nebešiurpsta nuo šalčio – galima drąsiai nerti į vandenį.
Išlindus iš vandens geriau nesistengti sušilti saulėje, o įsisukti į rankšluostį ir persirengti sausais rūbais. Atminkite, kad draudimai maudytis tam tikrose vietose – ne tik šiaip sau lentelės, o perspėjimai apie realias grėsmes.
Kondicionierius
Jo paskirtis – gelbėti žmones nuo karščio, tačiau dažnai šis aparatas tampa peršalimo ligų kaltininku. Staigi oro temperatūrų kaita – didelis stresas organizmui. Todėl esant dideliems karščiams, kuomet už lango 35 laipsniai, nepatariama kondicionieriaus pagalba nustatyti 20 laipsnių temperatūros. Temperatūros svyravimai neturi viršyti 5 laipsnių, blogiausiu atveju – ne daugiau 10. Taip pat geriau nesėdėti arti veikiančio kondicionieriaus, nes toje zonoje oro temperatūra žemesnė 2–3 laipsniais, nei visoje patalpoje. Prieš įjungiant kondicionierių uždarykite langus ir duris, kad Jūsų neperpūstų skersvėjai. Be to, reikia reguliariai keisti ir valyti kondicionieriaus filtrus, nes juose kaupiasi mikrobai – įvairių infekcijų sukėlėjai.
Klimatinės zonos pakeitimas
Ne mažai žmonių mėgsta leisti atostogas vietose, kurių klimatinės sąlygos visiškai skirtingos nei jiems įprasta aplinka. Aklimatizacija – dar vienas stresas organizmui, jam reikia laiko, kad priprastų prie naujų sąlygų. O iki to laiko jis nusilpęs, jautrus ir imlus visokioms ligoms.
Jei tenka skristi lėktuvu, tai net menkiausia sloga gali baigtis aerootitu, kuomet skrydžio metu juntamas stiprus skausmas ausyje. Kad taip nenutiktų, rekomenduojama įlašinti į nosį vazokonstriktorius nosies lašus likus dvejoms valandoms iki skrydžio.
Stenkitės, kad po maudynių neliktų vandens ausyse.
Tinkama apranga
Vasariški orai būna labai permainingi, net ir sinoptikai ne visuomet pateikia tikslias prognozes. Ryte saulei šviečiant išėjote laukan lengva apranga ir be skėčio, o po pietų staigiai prapliupo lietus, oras atvėso? Kad išvengtumėte peršalimo tokioje situacijoje, pasistenkite darbe turėti atsarginį skėtį, šiltesnį megztuką. Gera išeitis vasara rengtis kažką lengvo, trumpomis rankovėmis, o ant viršaus užsagstomą megztuką ar švarkelį.
