Suvartojamų dienos daržovių norma (neskaitant bulvių) suaugusiam žmogui yra 400 g, nepriklausomai nuo metų laiko. Racione jų turi būti visada: pusryčiams, pietums, vakarienei. Termiškai apdorotos daržovės netenkama naudingų medžiagų, todėl reikia stengtis kuo mažiau jas virti ar kepti.
Ypač vertingos daržovių sultis – jos įsisavinamos per 15 min. po išgėrimo. Per dieną jų galima išgerti ne daugiau nei 15 g, prieš valgį, 3 valandų intervale. Patartina daržovių sulčių nesaldinti. Ypač vertingos bulvių ir morkų sultys.
Bulvės
Daugelyje šalių bulvės yra tarsi antra duona. Bulvių sultys padeda normalizuoti medžiagų apykaitą, valo organizmą, gerina virškinimą, gydo nervinius sutrikimus, mažina skrandžio rūgštingumą, todėl jas rekomenduojama gerti sergant gastritu ir kolitu.
Keptos bulvės naudingos esant širdies nepakankamumui, nes jose yra daug magnio ir kalio druskų, kurios turi teigiamą poveikį širdžiai. O jei valgysite keptas su lupenomis – neturėsite aukšto kraujospūdžio problemų.
Virtos su lupenomis bulvės yra naudojamos išoriškai, kaip kompresai, gydyti bronchitą, viršutinių kvėpavimo takų susirgimus. O sloguojant ar peršalus naudinga pakvėpuoti virtų bulvių garais.
Morkos
Morkų sultys naudingos sergant dermatitu, konjunktyvitu, virškinimo trakto ligomis. Jų galima išgerti iki 3 litrų per dieną, tačiau reikia daryti pertraukas. Rekomenduojama šias sultis gerti maitinančioms motinoms, kad nepristigtų pieno, taip pat sergant opomis, onkologinėmis ligomis, gerina kasos veiklą, stiprina imunitetą ir nervų sistemą, tonizuoja organizmą. Tačiau vartojant per didelį kiekį morkų sulčių gali pagelsti oda.
Morkose daug naudingų mikroelementų, ypač vitamino A, kuris gerina odos, akių būklę, kraują, širdies veiklą. Odos sausumą, dermatitą, konjunktyvitą sukelia A vitamino trūkumas. Morkose taip pat yra B, C, D, E vitaminų.
Rudeniniai – žieminiai daržovių patiekalai sveikatai
Iš daržovių paruošti patiekalai ne tik skanūs, bet ir gali padėti stiprinti sveikatą. Štai keli tokie receptai:
- Rauginti rožiniai kopūstai. 100 g raugintų kopūstų sumaišyti su 2 valgomaisiais šaukštais burokėlių sulčių. Įpilti 1 valgomąjį šaukštą augalinio aliejaus ir supjaustyti trečdalį svogūno.
Rauginti kopūstai vertingi sergant diabetu.
Burokėlių sultys didina hemoglobino kiekį ir gydo beveik visas kraujo ligas. Per dieną galima išgerti 0,5 litrus burokėlių sulčių, jos puikiai valo organizmą. Tačiau piktnaudžiavimas jomis gali sukelti viduriavimą, galvos svaigimą ir pykinimą.
- Raugintų kopūstų ir obuolių salotos. Sumaišyti 100 g raugintų kopūstų su puse supjaustyto obuolio, užpilti 1 valgomuoju šaukštu saulėgrąžų aliejaus, įdėti šiek tiek svogūno.
Kai kurie vaisiai itin gerai dera su daržovėmis, tame tarpe ir obuoliai. Jie padeda esant vitaminų trūkumui, anemijai, podagrai, lėtiniam reumatui, nusilpus imunitetui.
- Salotos smegenų veiklos gerinimui. Sumaišyti 100–150 g sutarkuotų obuolių su apelsinų sultimis ir 15 graikiškų riešutų (tinka ir kt. riešutai). Jei neturite nei riešutų, nei apelsinų sulčių, galima į tarkuotus obuolius įdėti kelis šaukštelius grietinėlės, 2 valgomuosius šaukštus citrinos sulčių ir medaus.
Citrinų sultys rekomenduojamos esant aterosklerozei, sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui.
Graikiški riešutai yra multivitaminų šaltinis. Jie gerina smegenų kraujotaką, stiprina širdį, padeda viduriuojant.
- Agurkų salotos. Du agurkus perpjauti, išimti sėklytes, supjaustyti. Įdėti susmulkintų petražolių, svogūno, saliero stiebų ir 30 vienetų žemės ar kedro riešutų.
Agurkas pasižymi šlapimą varančiu poveikiu, skatina plaukų augimą, stiprina raumenis ir kraujagysles. Šioje daržovėje daug kalio, natrio, fosforo ir kalcio. Puiki profilaktinė priemonė aterosklerozei, gerina atmintį.
