Daugiau nei pusę žmonių jaučia galvos skausmą dešinėje pusėje, ketvirtadalis – tiktai kairėje, o dar kitas ketvirtadalis junta skausmus abiejose galvos pusėse, skirtingu periodiškumu. Dešinieji skausmai stipresni ir intensyvesni, lydimi įvairių kitų negalavimų (drebulys, dusulys, padidėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, kartais – padažnėjęs poreikis šlapintis). Kairysis galvos skausmas dažniausiai kyla naktį ir yra mažiau intensyvus, tačiau tęsiasi ilgiau, gali būti lydimas veido edemos.
Galvos skausmas dažniausiai yra lydimas ir kitų nemalonių simptomų: padidėjęs jautrumas garsams, kvapams ir ryškiai šviesai, ašarojimas, pablogėjęs regėjimas, veido paraudimas arba išbalimas, kraujospūdžio padidėjimas arba sumažėjimas, galimas pykinimas arba vėmimas. Žmogus, kamuojamas migrenos priepuolių, yra nedarbingas ir apskritai, nenori nieko, išskyrus poilsio bei ramybės. Migrenos metu žmogus jaučiasi suglebęs ir mieguistas.
Moteris migrena kankina dažniau nei vyrus. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai patvirtina neabejotiną genetinių faktorių vaidmenį migrenos kilmei. Migreną išprovokuoja ir stresas, pervargimas, alkis arba nepilnavertė mityba (įvairios alinančios dietos), kartais – atmosferos slėgio svyravimai ir menstruacijos.
Gydytojai išskiria pirminę (kylančią spontaniškai) ir antrinę (įvairių susirgimų palydovę) migreną. Pirminė migrena kartais būna su aura, o kartais – be. Aura – ne ekstrasensine prasme, o tam tikra nuojauta apie artėjantį skausmo priepuolį. Ta „nuojauta“ gali būti bendras organizmo negalavimas, „ratilai“ akyse, dirglumas, sunkumas galvoje, dilgčiojimas veido srityje ir galūnėse, dingęs apetitas arba, atvirkščiai, alkio jausmas. Auros simptomai tęsiasi apie vieną valandą ir praeina prasidėjus migrenos priepuoliui. Žinoma, tokia situacija labai nekomfortiška, tačiau, tuomet žmogus turi laiko pasiruošti artėjančiam priepuoliui – nueiti į vaistinę, pakeisti darbo planus, atsigulti tamsioje vietoje, išgerti vaistus.
Užpuolus pirminei migrenai, apskritai, prognozės yra gana teigiamos – ta prasme, kad ji nekelia pavojaus gyvybei. Bet nereikia kentėti. Imkitės profilaktinių priemonių, išmokite relaksacijos metodų, pasistenkite optimizuoti darbo ir poilsio režimą, dažniau pasivaikščiokite lauke, laikykitės specialios dietos (atsisakykite sūrio, raudono vyno, šokolado, riešutų, kakavos, citrusinių vaisių, ankštinių daržovių). Reikia atidžiai peržiūrėti ir kiek tai įmanoma atsisakyti skausmo priepuolio provokatorių. Taip pat kančias palengvinsite vartodami gydytojo paskirtus preparatus.
Migrenos priepuoliams gydyti paprastai naudojami skausmą malšinantys ir kraujospūdį sureguliuojantys vaistai, kraujagysles plečiantys preparatai, taip pat vaistai nuo pykinimo, o kartais – raminantys preparatai, taip pat padeda galvos masažas, skaudančios srities pašildymas.
Antrinės migrenos simptomai – aštrus vienpusis skausmas, atsirandantis po 50 metų amžiaus ir lydimas papildomų fizinių (skausmas kakle) arba neurologinių (kalbos netekimas) simptomų. Reikia ne tik pašalinti šį nemalonų priepuolį, bet ir nuodugniai jį ištirti bei išsiaiškinti skausmo šaltinį.
