Paprika – Capsicum annuum var. Grossum – daugiametis augalas, priklausantis bulvinių (Solanaceae) šeimos genčiai. Jo lapeliai tamsiai žali, lygūs, ovalios formos, žiedeliai dažniausiai balti. Augalas savidulkis. Pražysta po pusantro ar dviejų mėnesių po sudygimo. Specialistai nepataria šalia sodinti saldžiąsias ir aitriąsias paprikas, nes jos gali susikryžminti.
Augalo vaisius – netaisyklingos formos uoga. Svoris, spalva, forma gali skirtis priklausomai nuo augalo rūšies. Vaisiaus spalva taip pat gali būti įvairi: švelniai gelsva, ryškiai geltona, balta, žalia, oranžinė, raudona.
Į saldžiosios paprikos sudėtį įeina: vitaminai C, B1, B2, B3, E, PP, P, karotinas, daugiau nei 90 proc. vandens, fruktozė, gliukozė, ląsteliena, baltymai, nikotino rūgštis, mikroelementai (natris, geležis, kalis, kalcis, cinkas, magnis, jodas, silicis, fosforas).
Paprika pasižymi daugeliu gydomųjų savybių, todėl liaudies medicinoje yra itin vertinama.
- Rekomenduojama valgyti papriką sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, edema, dermatitu, anemija, taip pat kuomet kankina nemiga, yra nusilpęs imunitetas.
- Paprika stimuliuoja skrandžio ir kasos veiklą, sumažina kraujo spaudimą, skystina kraują, užkerta kelią trombų susidarymui.
- Saldžioji paprika padeda išvengti astmos priepuolių, padeda kovoti su bronchitu, gerina kvėpavimą ir mažina onkologinių susirgimų riziką.
- Paprika gerina atmintį, padeda įveikti depresiją, greitina medžiagų apykaitą, skatina protinę veiklą ir didina fizinį darbingumą.
- Žmonės, kurie suvalgo per dieną bent vieną papriką, išsiskiria optimizmu, jie beveik niekada nebūna blogos nuotaikos.
