Nušalimas – tai kūno audinių pakenkimas žema temperatūra. Blogiausiu atveju, net galimas ląstelių apmirimas. Vieniems žmonėms nušalimas gali pasireikšti esant -15 – -20С, o šiauriečiai gali ištverti ir -40С šaltį.
Veikiant šalčiui, įvyksta pokyčiai kraujagyslėse – atsiranda spazmai smulkiose kraujagyslėse, nustoja veikti audinių fermentai. Temperatūrai nukritus iki -30С pažeidžiami audiniai ir žūsta ląstelės.
Nušalimo ženklai
- Pirmasis nušalimo ženklas yra pabalusi oda nušalusioje vietoje, kurios deja daugelis laiku nepastebi: juk neapžiūrinėjame savo kūno veidrodyje esant šalčiui, o kaip tik stengiamės kuo daugiau pridengti savo kūną.
- Toje vietoje, kur nušalo oda, imama justi dilgčiojimas, po to – skausmas.
- Oda tampa ne tik šalta, bet ir sukietėjusi. Spalva iš baltos pakinta į melsvą ar gelsvą.
- Jei nušalusios galūnės, dėl jų funkcijų pažeidimų, žmogus negali pajudinti nei rankų, nei kojų.
Kaip padėti
- Medikai rekomenduoja pajutus pirmuosius nušalimo ženklus imti aktyviai judėti.
- Esant nežymiam nušalimui, kuomet tik sumažėjęs odos jautrumas, o pašildžius kraujotaka atsistato – medicininės pagalbos nereikia.
- Tačiau, jei pašildžius atsiranda patinimas, ima krėsti šaltis, pakyla kūno temperatūra – būtina kreiptis į medikus ir jokiais būdais nesigydyti savarankiškai.
Profilaktika
- Esant dideliam šalčiui nepatartina eiti į lauką.
- Jei išeiti visgi reikia, kad nenušaltumėte, rekomenduojama rengtis „sluoksniuotai“ – ant marškinėlių apsirengti megztuką arba du, ant jų švarkelį ir galiausiai šiltą paltą ar striukę.
- Užsimaukite dvejas poras pirštinių, patartina kumštines. Taip pat ir su kojinėmis – apsimaukite medvilnines, ant viršaus vilnones, batai turi būti su šiltais vidpadžiais.
- Nesipuoškite metaliniais aksesuarais – žiedais, grandinėlėmis, apyrankėmis ar auskarais.
- Skruostus ir smakrą apsaugos vilnonis šalikas ar auktša megztinio arba golfo apykaklė.
- Prieš išeinant ryte į šaltį, reikia sočiai papusryčiauti. Jei išeinate kitu paros metu, irgi reikia užkąsti, nes šaltyje organizmas sunaudoja daug energijos.
- Žiemą atidėkite į šalį visus drėkinančius kremus ir kitas tokio poveikio priemones.
- Jei šaltis ne itin stiprus, tuomet likus pusvalandžiui iki išėjimo į lauką galima patepti veidą riebiomis kosmetikos priemonėmis.
- Grįžus iš šalčio į šiltą patalpą nerekomenduojama bandyti sušildyti rankas po karštu vandeniu.
- Nerekomenduojama šildytis alkoholiu, geriau išgerkite karštos arbatos su medumi.
- Šiauriečiai nuo šalčio saugosi odą tepdami taukais ar riebalais. Galima vaistinėse įsigyti specialių nuo šalčio saugančių kremų. Rekomenduojama jais teptis likus pusvalandžiui iki išėjimo į lauką.
- Šąlančioms rankoms rekomenduojamos vakarinės vonelės:
2–3 valg. šaukštus susmulkintos ąžuolo žievės užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens ir pavirkite 15 min. Palikite valandai, kad atvėstų. Šiame nuovire mirkykite rankas apie 15 min., po to patepkite alyvuogių aliejumi (arba nerafinuotu saulėgrąžų aliejumi) ir užsimaukite medvilnines pirštines.
- Žiemą veido ir rankų odą nuo pleiskanojimo ir išsausėjimo apsaugo medus. Galima jo tiesiog užtepti ant švarios odos arba prieš tai odą patepkite augaliniu aliejumi, o ant viršaus užtepkite medaus. Nuplaukite po 10–15 min. šiltu vandeniu.
