Kai bakterijų patenka į organizmą, pvz. pro žaizdą, kol kraujas dar nesukrešėjęs, į infekcijos vietą keliauja vieno tipo baltieji kraujo kūneliai – fagocitai. Į žaizdą jie patenka pro kraujagyslių sieneles ir tarpląstelinį audinių skystį ir jiems būdingu būdu sugeba naikinti bakterijas. Jei fagocitai įsibrovusius svetimkūnius sunaikina greitai, infekcija nekyla. Jei kraujo kūnelių ir bakterijų „kova“ užtrunka, žaizdoje kaupiasi mirusių bakterijų ir baltųjų kraujo kūnelių bei audinių skysčio mišinys. Taip prasideda uždegimas ir susidaro pūlių. Gali pakilti kūno temperatūra, nes dėl uždegimo temperatūros reguliavimo centras smegenyse nesugeba palaikyti pastovios kūno temperatūros.
Imunitetas skirstomas į įgimtą (natūralų), arba rūšinį, ir įgytą. Įgimtas imunitetas būdingas tik tam tikrai biologinei rūšiai. Jis paveldimas, todėl kartais vadinamas genetiniu. Tokio imuniteto pavyzdys gali būti žmogaus neimlumas gyvūnų ar augalų ligų sukėlėjams (pvz., šunų arba galvijų marui), kaip ir daugelis gyvūnų neimlūs žmogaus infekcinių ligų sukėlėjams.
Įgimtas imunitetas susiformavo per ilgą makroorganizmo ir mikroorganizmų tarpusavio sąveikos evoliucijos laikotarpį. Natūraliam imunitetui tam tikrą reikšmę gali turėti rasinės ir genetinės organizmo ypatybės.
Įgytas imunitetas turi būdingą specifiškumą, t. y. kitų infekcinių ligų sukėlėjams jis yra jautrus. Imunitetas įgyjamas dviem būdais, t. y. persirgus tam tikra infekcine liga arba imunizuojant (vakcinuojant) nuo tos ligos. Kitaip tariant įgytas imunitetas būna natūralus (poinfekcinis) ir dirbtinis (povakcininis). Toks imunitetas yra aktyvus, nes telkiasi organizmo gynybinės jėgos: pasigamina specifinių antikūnų. Įgytas natūralus ar dirbtinis imunitetas būna ne tik aktyvus bet ir pasyvus. Jis susidaro, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų arba ląstelinių elementų iš kito imunizuoto organizmo. Tokį pasyvų natūralų imunitetą turi naujagimiai. Jis įgyjamas iš motinos embrioniniu periodu (antikūnai į vaisių patenka iš motinos kraujo). Be to, jis gali būti perduotas naujagimiui per motinos pieną.
Įgytas pasyvus dirbtinis imunitetas būna tada, kai profilaktikos ar gydymo sumetimais suleidžiama imunizuoto žmogaus ar gyvulio kraujo su jau ten esančiais antikūnais. Įgytas imunitetas genetiškai nepaveldimas. Jis gali būti nukreiptas prieš įvairius mikroorganizmus – antimikrobinis (antibakterinis, antivirusinis, antiparazitinis), prieš mikrobų arba kitokios kilmės toksinus – antitoksininis. Arba prieš įvairias kitas antigenines medžiagas – priešnavikinis, transplantacinis ir kt.
Imunitetas – tai ne tik atsparumas infekcinėms ligoms, bet ir gebėjimas kovoti su onkologinių procesų atsiradimu. Sveikas organizmas nuo mikroorganizmų ir svetimų makromolekulių ginasi įvairiais būdais. Vienas iš tokių būdų yra alerginės reakcijos.
Alergija – tai perdėta imuniteto reakcija į nepavojingas medžiagas. Tai gali būti maisto dalelės, žiedadulkės, naminių gyvūnų kailiuko dalelės, konservantai, naminės erkutės, vaistai ir pan. Pastaruoju metu alergijų labai padaugėjo. Dauguma žmonių alergiški vienam ar kitam alergenui. Alergijos priežastis - imuniteto defektas. Pažeistas imunitetas agresyviai reaguoja į „nekaltas“ medžiagas, sukeldamas uždegimines reakcijas, kartu pažeisdamas aplinkinius audinius.
Imuniteto susilpnėjimą lemia nesveikas gyvenimo būdas (rūkymas, alkoholis, miego stygius); netaisyklinga mityba; stresas; dideli fizinio ir protinio darbo krūviai; aplinkos užterštumas; dažnos bakterinės ir virusinės infekcijos, kurios silpnina organizmą ir sekina imuninę sistemą.
Imuniteto susilpnėjimo požymiai: dažnos peršalimo ligos (dažniau nei 4-6 kartus per metus), herpes virusai; dažni chroniškų ligų recidyvai; padidėjęs nuovargis, silpnumas, vangumas; alerginės ligos.
Norint padėti savo imunitetui reikia vengti streso, nepasiduoti depresijai, išmokti atsipalaiduoti, saikingai sportuoti, įvairiapusiškai maitintis, mesti rūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu.
Viena iš efektyviausių ligų prevencijos priemonių yra vakcinacija. Skiepijimai neatpažįstamai pakeitė pasaulį. Išnyko viena baisiausių infekcinių ligų – raupai, labai sumažėjo sergančiųjų difterija, stablige, tymais, raudonuke, parotitu. Itin efektyvi šiuolaikinė pasiutligės profilaktika, vis daugiau paskiepijama prieš erkinį encefalitą, virusinį hepatitą B, virusinį hepatitą A, vidurių šiltinę ir daugelį kitų ligų.
Šiuo metu Lietuvoje vaikai (tėvams sutikus) valstybės lėšomis, pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, skiepijami nuo dešimties užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, virusinio hepatito B, difterijos, kokliušo, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės ir B tipo Haemophilus influenzae bakterijos sukeltų susirgimų. Visus 6-7 metų vaikus prieš mokyklą reikia revakcinuoti nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito bei difterijos, stabligės, kokliušo.
Šiuo metu pasaulyje naudojamos 42 vakcinos. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į suaugusiųjų skiepijimus nuo infekcinių susirgimų, ypač keliautojų po įvairias šalis. Gyventojai gali apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų ir jų pasekmių pasiskiepydami gydymo įstaigose nuo vėjaraupių, pneumokokinės, meningokokinės ir rotavirusinės infekcijos, erkinio encefalito, hepatito A ir kitų retesnių infekcinių susirgimų, paplitusių kitose šalyse.
Keliaujantiems asmenims siūloma imunoprofilaktika – tai galimybė išvengti užkrečiamųjų ligų keliaujant. Išvykstantys į užsienį skiepijami pagal šalies epidemiologinius parodymus. Į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama kreiptis iki kelionės likus 4-6 savaitėms, nes specifiniam imunitetui susiformuoti po skiepų reikalingas tam tikras laikotarpis. Deja, bet kol kas medicinos mokslas kai kurių užkrečiamųjų ligų profilaktikai, negali pasiūlyti nieko efektyvesnio už skiepus.
Imunitetą stiprinti galima ne tik medicininėmis, bet ir liaudiškomis priemonėmis, tokiomis kaip:
Česnakas. Stipri antibakterinė, antivirusinė ir antimikrobinė priemonė. Valgant jo kasdien rizika susirgti peršalimo ligomis sumažės dviem trečdaliais.
Ežiuolė. Ypač veiksmingi yra preparatai, padaryti iš kelių rūšių ežiuolių. Ji skatina imuninių ląstelių veikimą, tiesiogiai kovodama su bakterijomis ir virusais.
Medus. Padeda reguliuoti hormonų veiklą, stiprina imunitetą, skatina ląstelių atsinaujinimą, gerina kraujo sudėtį, mažina kraujospūdį, gydo nemigą ir nervų ligas, padeda virškinimui.
Liepų medus – gydo nuo visų peršalimo ligų.
Grikių medus – labai tinka sergantiems mažakraujyste, efektyviai reguliuoja hormonų pusiausvyrą.
Pienių medus – turi organizmą valančių savybių - gerina kepenų bei inkstų darbą.
Bičių duonelėje yra visko, ko reikia medžiagų apykaitai normalizuoti ir organizmo augimui.
