Trako pėsčiųjų pažintinio tako pradžioje įrengtas informacinis stendas, pavėsinė, automobilių stovėjimo aikštelė. Takas nužymėtas, įrengtos informacinės lentelės, yra lieptas per pelkę.
Trako miško masyvas yra ant Žagarių moreninio masyvo, suformuoto paskutiniojo ledyno prieš 13–15 tūkstančių metų. Draustinis labai išraiškingas reljefo formomis. Čia vyrauja plačialapių ir mišriųjų miškų medynai, užregistruota per 430 aukštesniųjų augalų rūšių, 15 iš jų saugomos. Lapuočių medynuose bujoja retos rūšys: geltonžiedžiai pelėžirniai, plačialapiai begaliai, puošniosios plačialapės klumpaitės, šviesius šlaitus pamėgę ilgagalviai dobilai, kalninės jonažolės ir kitos Trako retenybės. Vienintelė mūsų šalyje bekočio ąžuolo radimvietė yra Trako širdyje, čia jis išplitęs didesniame nei 70 ha plote, pavieniai medžiai siekia per 150 metų.
Trako aukštapelkėje gyvena gyvavedžiai driežai, angys. Sausesnėse vietose rangosi gluodenai, retkarčiais galime sutikti žaltį. Pamiškės balose neršia saugomos rupūžės – kūmutės.
Gausi sparnuočių įvairovė: Trako mišriuose medynuose peri vakariniai suopiai, karveliai keršuliai, uoksuose didieji ir mažieji geniai, bukučiai, miško pakraščius pamėgę kikiliai, strazdai ir kiti giesmininkai. Draustinyje periodiškai peri saugomi paukščiai: ereliai rėksniai, vapsvaėdžiai; Trakabalėje – gervės.
Apsilankykite!
