Didesnę ar mažesnę įtaką sveikatai tai vis dėlto padaro. Tai patvirtina atlikti žmogaus hormono kortizolio tyrimai.
„Didesnę ar mažesnę įtaką sveikatai tai vis dėlto padaro. Tai patvirtina atlikti žmogaus hormono kortizolio tyrimai. Ištirta, kad kortizolio kiekis žmogaus kraujyje svyruoja priklausomai nuo paros laiko“, – LRT RADIJUI dėsto gydytojas.
Anot jo, vos tik nubudus, kortizolio kiekis kraujyje būna pats aukščiausias, dienos metu jis tampa mažesnis, o vakarop visai sumažėja – gali siekti net nulį.
„Hormonas kortizolis, kurį gamina antinksčiai, yra atsakingas už žmogaus medžiagų apykaitos, virškinamojo trakto stimuliavimą ir t. t. Žodžiu, kortizolis paruošia žmogų dienai“, – aiškina specialistas.
R.Dainiaus teigimu, per tam tikrą laiką kortizolio kiekis ir jo svyravimai nusistovi. Tačiau, jei priverčiame savo organizmą keltis valanda anksčiau ar vėliau, turi praeiti laiko tarpas, per kurį kortizolio svyravimai prisitaikytų prie pakitusio režimo.
Gydytojas pataria orientuotis į tai, kad miego trukmė, persukus laikrodį, nebūtų trumpesnė.
„Tai ypač stipriai pasireiškia žmonėms, kurie keliauja iš vienos laiko juostos į kitą. Adaptuotis, kad žmogus jaustųsi gerai, prireikia paros ar netgi keleto parų. Tačiau ta valanda daugeliui žmonių lemiamos įtakos nepadaro“, – teigia R. Dainius.
Gydytojas pataria orientuotis į tai, kad miego trukmė, persukus laikrodį, nebūtų trumpesnė. „Jei anksčiau kelsimės, tai reikėtų stengtis ir anksčiau atsigulti. [...] Reikia stengtis, kad miegas valanda nesutrumpėtų“, – pabrėžia gydytojas.
Jo nuomone, rudeninė nuotaika negali būti tiesiogiai susijusi su laikrodžio persukimu. Pasak R. Dainiaus, tai priklauso nuo žmogaus, jo požiūrio į save ir tai, kas vyksta aplinkui.
„Manau, kad, atėjus rudeniui, reikėtų daugiau skirti dėmesio tiems užsiėmimams, hobiams, kurie mums teikia malonumą. Kai kam tai yra sportas, kai kam – teatras, kai kam – knyga. Tiesiog reikia pasistengti atrasti laiko tiems dalykams, kurie teikia malonumą“, – sako R. Dainius.
Jis aiškina, kad tuo metu, kai užsiimame malonia veikla, išsiskiria laimės hormonas endorfinas, kuris suteikia laimės pojūtį. „O kuo ilgesnis laimės pojūtis, tuo trumpiau jaučiamės blogai, liūdni“, – tvirtina gydytojas.
