Tauragės vardas sudėtas iš dviejų žodžių – tauras ir ragas.Rašytiniuose šaltiniuose Tauragė paminėta 1507 m., bet miesto įkūrimas siekia ankstesnius laikus. Istorijos vingiuose Tauragė atsidūrė dviejų skirtingų etninių, religinių, politinių pasaulių terpėje. Kartais šis kraštas turėjo būti siena, skiriančia šiuos pasaulius, o kartais – juos jungiančiu tiltu. Dėl to, tarsi pušelė prie didelio tako, Tauragė įgijo tik jai būdingą charakterį ir savitą, nepakartojamą atspalvį.Pažintį su Taurage pradėkime nuo Tauragės pilies.
Pilis – tarsi mūsų miesto vizitinė kortelė. Tai XIX a. vidurio architektūrinis ansamblis, pastatytas carinės Rusijos muitinės poreikiams, nors tarp romantikų vis dar sklando įvairios legendos apie paslaptingus pilies tunelius ir požemius.Pilis buvo statoma etapais. 1844–1847 m. pastatomas dviejų aukštų mūrinis etapinis pastatas pasienio areštuotiesiems. 1852 m. pastatas aptvertas mūro tvora, kieme pastatyti ūkinės paskirties pastatai. Tvarkant pastatus atsirado kampiniai bokštai, šaudymo angos. Taip pastatams suteiktas romantinis renesansinės pilies charakteris.Dabar pilyje veikia Tauragės krašto „Santakos“ muziejus. Muziejuje yra 4 skyriai – istorijos, etnografijos, gamtos, archeologijos. Čia eksponuojama daugiau kaip 8 000 eksponatų.Viename iš pilies bokštų atidaryta fotografijos meno galerija, kitame – archeologijos skyrius.Trumpai susipažinę su Tauragės krašto istorija, senuoju plentu leiskimės žemyn, Jūros upės link. Šone matysime Kultūros rūmus, anksčiau buvusius Šaulių namus, bei paminklą, skirtą V. Putvinskio atminimui.
Kelionę tęsime besigrožėdami Jūros krantine. Pamatysime tauragiškių tautodailininkų 1976 m. sukurtą skulptūrų ansamblį. Ansamblio akcentas – vasaros lauko estrada su menininkų pasakų motyvais sukurtomis skulptūromis.Palikę vasaros estradą, aukštu Jūros krantu grįžtame į miesto centrą. Prieš mus išnyra Švč. Trejybės bažnyčios bokštas.
Bažnyčia mūrinė, kryžminio plano, su aštuonsieniu bokštu, turi romantizmo ir klasicizmo architektūros bruožų. Viduje – puikus vargonų prospektas.Apsilankę bažnyčioje, sukame į Prezidento gatvę. Kiek paėję prieisime laidojimo namus. Čia stovėjo 1925 m. statyta metodistų bažnyčia. Už keleto namų aplankykime 1944–1955 m. buvusią NKVD būstinę, kur buvo tardomi, kankinami žmonės. Neretai aukos buvo užkasamos gyvenamojo namo kieme. 1993 m. buvusiame kančių namo kieme buvo atidengtas paminklas. Pastate yra įkurtas Tremties muziejus.Prezidento gatvę kerta Vytauto gatvė. Šių gatvių susikirtime, nedideliame skverelyje, stovi 1990 m. atstatytas V. Kudirkos paminklas. Šioje vietoje vyksta įvairūs renginiai, šventiniai minėjimai.Šalia stovi evangelikų liuteronų Martyno Mažvydo bažnyčia, statyta 1843 m.
1987 m. prie centrinio bažnyčios įėjimo esančiose nišose buvo pastatytos kalto vario Martyno Mažvydo ir Martyno Liuterio skulptūros, kurių autorius – tauragiškis tautodailininkas Antanas Bagdonas.Paėję toliau Vytauto gatve, prieisime Dariaus ir Girėno gatvę. Čia stovi 1935 m. statytas architektų A. Funko ir M. Songailos projektuotas bankas. Pastato architektūroje jaučiamos neoklasicistinės tendencijos. Tai – vienas iš žymiausių tarpukario metų pastatų.Šioje vietoje ir baigiame trumpą pažintį su Taurage.
