Kai kurie mokslininkai sėdėjimą prilyginą rūkymo problemai: ji taip paplitusi, kad žmonės nustojo kalbėti. Ir kadangi aplink visi taip elgiasi, niekas nesusimąsto, kaip tai kenkia.
Kas penktas britas pripažįsta, kad jis nepalieka savo darbo vietos per visą dieną. Kai kurie iš jų vaikšto tik 10 minučių per dieną. Statistika bado akis ir nuteikia nekaip... Juk fizinei veiklai per dieną reikėtų skirti bent 60 minučių per dieną. Kalbant apie tuos pačius britus: pagal statistiką vidutiniškai jie ir miega mažiau nei sėdi – tik 7,7 valandos palyginus su 9,3! Taigi, Homo sapiens tuoj pavirs Homo sėdėtikus.
Kas gi vyksta, kai mes sėdim? Atsipalaidavę raumenys ne stimuliuoja medžiagų apykaitos, o per sėdėjimo valandą žmogus sudegina tik 50 kkal – ir tai yra mažiau energijos nei šokoladiniame batonėlyje. Beje, stovint sudeginama 40 proc. kalorijų daugiau.
Sėdinčiuosius lydi ir kitos ligos: tokios kaip aukštas cholesterolio lygis, širdies ligos, hipertonija.
Prisirišti prie darbo stalo visai dienai ir išnaudoti keliui namo tik dešimt minučių automobiliu, žinoma, nieko gero. Tačiau ką gi daryti biuro darbuotojui, kuris negali atsitraukti iš savo darbo vietos, nes yra susijęs su kompiuteriu?
Pirmasis žingsnis – atkreipkite dėmesį, kiek ilgai jūs sėdite, nes tik tuomet bandysite surasti per darbo dieną bent pusvalandį ar valandą pasivaikščioti. Pavyzdžiui, atsistoti ir atsigerti vandens. Paprasčiausiai judėkite darbo vietoje: kilnokite rankas, sukinėkitės į šonus, atsistokite ir atlikite keletą pritūpimų. Atsisakykite lifto ir eskalatorių.
Įsigykite žingsniamatį ir pradėkite skaičiuoti, kiek žingsnių per dieną padarote – taip kontroliuosite savo aktyvumą. Be to, atsisakykite užkandžių ir gerkite daugiau vandens.
O pats efektyviausias metodas kovojant su sėdimu gyvenimo būdu – nepatogi kėdė. Atsisakykite nuo prestižinio biuro tono – išsirinkite visiškai paprastą kėdę. Jūsų užpakalis labai greitai pasijus nepatogiai, tačiau širdis ir visas kūnas jums dar ilgai jausis dėkingas.
