Priskaičiuojama apie 12.000 augalų rūšių, laikomų vaistiniais. Ir nors medicina ir farmacija sparčiai žengia į priekį, kuriama naujų, vis efektyvesnių cheminių preparatų, augaliniai preparatai vis dar plačiai naudojami ir išlaiko savo vertę.
Vaistiniai augalai renkami tada, kai juose yra daugiausiai veikliųjų medžiagų. Visame augale arba tik kai kuriose jo dalyse savyje kaupia daug įvairiausių veikliųjų, gydomąją galią turinčių medžiagų:
- eterinių aliejų, kurie slopina uždegimą, mažina spazmus, naikina mikrobus,
- karčiųjų medžiagų, kurios gerina apetita, gerina viršinamojo trakto veiklą,
- rauginės medžiagos padeda stabdyti kraujavimą, mažina uždegimą,
- vitaminai ir mineralinės medžiagos aprūpina organizmą būtinomis natūraliomis medžiagomis,
- skaidulinės medžiagos svarbios motorinei žarnų funkcijai (peristaltikai),
- glikozidai gerina širdies, virškinamojo trakto veiklą, žadina apetitą,
- alkaloidai - stimuliuoja širdies ir kraujagyslių, centrinę nervų sistemą, veikia raminamai,
- saponinai - lengvina atsikosėjimą, skatina tulžies, šlapimo, prakaito išsiskyrimą,
- flavonoidai - veikia baktericidiškai, skatina tulžies išsiskyrimą;
Iš vaistinių augalų paruošti vaistiniai preparatai vartojami žmonių ir gyvūnų gydymui bei profilaktikai. Augalinių preparatų poveikis paprastai yra platesnis ir švelnesnis negu sintetinių medžiagų. Tai ypač svarbu gydant vaikus, vyresnio amžiaus žmones, kurie labiausiai jautrūs cheminiams vaistams, o kai kurių ir iš viso negali vartoti.
