– Ar vakariečiui, norit pasigaminti japonišką patiekalą namuose, būtina laikytis šviežumo standartų?
G.Enciūtė: Taip, šviežumas būtinas, nes priešingu atveju kopijuojame japonišką skonį, bet ne jų kultūrą. Geriau yra ruošti ką nors japoniško iš lietuviškų produktų, bet kad tai būtų visiškai šviežia.
Pavyzdžiui, Kansai regione yra populiarus patiekalas – okonomiyaki. Tai iš esmės yra blynai, kuriuose tešlos yra labai mažai, daug stambiai tarkuoto kopūsto, o į tešlą yra įmaišoma kokių nors priedų, kokių tik norisi – daržovių, jūros gėrybių, mėsos gabaliukų ar netgi kitas patiekalas (apkepinti sobos makaronai). Jie yra valgomi su specialiais padažais.
– O ar Japonijoje sušiai yra tokie populiarūs, kaip kad pristatoma Europoje?
G.Enciūtė: Japonijoje sušiai yra vienas iš pigiausių būdų pavalgyti – ir greitai, ir skaniai, ir nebrangiai. O Lietuvoje sušiai visgi yra per brangūs kaip greitam maistui. Ir visiškai suprantama, nes neįmanoma jo gerai pagaminti pigiai.
šviežumas būtinas, nes priešingu atveju kopijuojame japonišką skonį, bet ne jų kultūrą.
Japonijoje yra labai populiari kaiten-zushi, t. y. barai, kuriuose patiekalai važiuoja konvejeriu (ratu), ir ant jo yra daug lėkštučių su skirtingų rūšių sušiais. Tos lėkštutės yra skirtingų spalvų, ir pagal spalvą matyti, kokio brangumo yra sušis.
Kai matai pravažiuojantį būtent tos rūšies, kuri tau patinka, tiesiog nusiimi tą lėkštutę ir valgai. Paskui prie išėjimo suskaičiuoji, kiek ir kokios spalvos lėkštučių suvalgei, ir tada pagal tai apmoki sąskaitą.
Tokio tipo restoranų Lietuvoje yra 1 ar 2, ir jie yra brangesni net už sušių užkandines.
– Ar japonų šeimos turi tradiciją maistą valgyti kartu?
G.Enciūtė: Kai kurie tikrai laikosi tokių tradicijų. Tačiau dalis šeimų yra labai užsiėmusios, anksti pradeda darbus, ir tėvai su savo vaikais nespėja papusryčiauti. Tačiau šeimose, kuriose esu buvusi, rytą atsikelia visi, mama paruošia pusryčius, ir visi kartu pusryčiauja.
Tradiciški pusryčiai (tokiose labiau pasiturinčiose šeimose) – miso sriuba, žuvies gabalėlis (arba daržovės) ir ryžiai.
Tradiciški pusryčiai (tokiose labiau pasiturinčiose šeimose) – miso sriuba, žuvies gabalėlis (arba daržovės) ir ryžiai.
Skamba kaip ganėtinai sunkūs pusryčiai (juokiasi). Tačiau iš tikrųjų Japonijoje, išskyrus vasarą, visais kitais metų laikais rytai būna žvarbūs, drėgni.
Kadangi japonai neturi centrinio šildymo sistemos, todėl jų namuose iš ryto gali būti labai šalta, tad suvalgius tokius šiltus ir sočius pusryčius būna labai malonu. Tačiau ši kultūra pamažu nyksta, ją keičia tas vakarietiškas pusryčiavimo būdas – skrudinti skrebučius ir tepti ant jų uogienę ir kt.
– Ar japonai yra daugiau linkę susitikti kavinėse, restoranuose, ar kviestis pas į svečius?
A.Zykas: Japonų kultūroje viskas vyksta viešose erdvėse. Net jeigu tai yra labai artimi draugai, į namus kviesti nėra jokios tradicijos. Namų erdvė skirta šeimai ir giminėms. Nei draugai, nei pažįstami tradiciškai į namus pasisvečiuoti neateina.
Kiekvienuose japonų namuose yra vieta batams nusiauti, svečias dažniausiai ateina iki ten, pabendrauja, kiek reikia, ir iš ten išeina. O jeigu kartu nori ką nors veikti, tai eina į kavinę, restoraną ir t.t. Dėl šios priežasties pas juos yra labai gerai išvystytas kavinių, restoranų verslas, nes pagrindinis gyvenimas čia ir vyksta.
– Ko Lietuvoje gyvendamas labiausiai pasigendate iš japoniško maisto asortimento?
A.Zykas: Jeigu paklaustumėte, ko iš viso aš labiausiai iš ten pasiilgstu, pasakyčiau, kad maisto (juokiasi). Tačiau kai esi ten gyvenęs, grįžęs išmoksti ir čia nemažai pats gamintis. Galiu pasakyti, jog mano namuose gaminama tikrai daug japoniškų patiekalų, ir vaikai yra įpratę juos valgyti.
Esame užsiauginę japoniškų daržovių, kurios visai sėkmingai pas mus auga. O kiekvieną kartą vykdamas į Japoniją aš iš ten parsivežu įvairių pagardų, padažų tam, kad galėtume viską pasigaminti patys.
Aišku, kai kurių produktų, tokių, kaip šviežia žuvis, niekaip negausi, ir to tenka atsisakyti, bet daugumą patiekalų galima pasigaminti čia, Lietuvoje, jeigu turi žinių, ir išmoksti kai kuriuos produktus užsiauginti.
Tačiau yra daug dalykų, kurių pasiilgstu. Pirmiausia nuvykęs į Japoniją einu į sušinę paragauti šviežios žuvies.
Neseniai Lietuvoje japonų kapitalo įmonė „Ordina“, įkūrusi parduotuvę „Nippon Mart“, ėmė prekiauti japoniškais stalo serviravimo įrankiais bei reikmenimis. Daugiau apie tai galite sužinoti čia.
