Harriso–Benedikto formulė
1919 m. mokslininkai Harrisas ir Benediktas eksperimentuodami išvedė formulę, siekdami apskaičiuoti paros kalorijų normą. Po eilės tyrimų, kai buvo ištirti įvairių lyčių, skirtingo amžiaus ir skirtingos raumenų masės žmonės, jie išvedė vidutinius rodmenis. Ši formulė remiasi bazine medžiagų apykaita, t.y. reikalingas toks kalorijų kiekis, būtinas palaikyti organizmą ramybės būsenoje, be jokio fizinio aktyvumo.
Moters bazinis medžiagų apykaitos lygis apskaičiuojamas pagal šią formulę:
447,6+(9,2*svoris kg) + (4,8*ūgis cm) – (5,7*amžius metais).
Taigi, jei moteris yra 30 metų, 170 cm ūgio ir sveria 65 kg, metabolizmo lygis bus lygus 1690,1. Norint apskaičiuoti šios moters paros kalorijų kiekį, reikia padauginti gautą rodiklį iš koeficiento, priklausomai nuo to, kiek ji sportuoja. Minimaliai sportuojant, reikia bazinio metabolizmo lygį padauginti iš 1,2 – taigi, per dieną, šiai moteriai būtina suvartoti 2028,12 kalorijų. Kitais atvejais, reikia dauginti iš tokių koeficientų:
- Žemas – 1,375;
- Vidutinis – 1,55;
- Aukštas – 1,725;
- Labai aukštas – 1,9.
Miffilo–San Žeoro formulė
Ši formulė šiais laikais yra naudojama dažniau, tačiau ji buvo išvesta ne taip jau seniai – 2005 m. mokslininkų San Žeoro ir Miffilino. Amerikos dietologų asociacija pripažino šią formulę vieną tiksliausių.
Moterims metabolizmo norma apskaičiuojama taip:
10*svoris kg + 6,25*ūgis centimetrais – 5*amžius metais – 161.
Jei šią formulę pritaikytumėme tai pačiai moteriai, tuomet skaičius gautųsi 1701,5. Esant mažam aktyvumui, šį rodiklį reikia padauginti iš 20%, esant didesniam fiziniam krūviui – iš 30%, treniruojantis reguliariai, tačiau retai – iš 30%, treniruojantis reguliariai keletą kartų per savaitę – iš 40%, o jei treniruotės intensyvios ir ilgos – iš 50%. Profesionalioms sportininkėms metabolizmo normą reikia dauginti iš 60%.
