Per visą tą laiką buvo sukurtos ištisos imperijos, gaminant mažo kaloringumo produktus, o šių imperijų savininkai susikrovė milijonus ir netgi milijardus, parduodami produktą, kuriame „tik kelios kalorijos“. Atrodė, galima valgyti viską, ką tik nori – svarbu, kad kalorijų būtų kuo mažiau.
Tačiau ne viskas taip jau džiugiai atrodo. Ne visi produktai suteikdavo žmonėms reikiamo sotumo, todėl anksčiau ar vėliau žmonės persivalgydavo. Tad nesant kokybei, atsiranda vartotojiškumas.
Dabar dietologai vengia siūlyti mažo kaloringumo produktų pakaitalų. Vietoj to jie siūlo valgyti kuo natūralesnius maisto produktus, juos kuo mažiau apdirbant: pavyzdžiui, virta bulvė yra naudingesnė nei kepta.
Mokslininkai taip pat skatina nereikalingus kilogramus tirpdyti juos „šildant“, t.y. išnaudoti kuo daugiau kalorijų nei kad gaunama su maistu. Ir to pilnai užtenka, kad papildomi kilogramai išnyktų savaime.
