Kopūstai taip pat vertinami ir kaip organizmo valytojai, taip pat jie gerina bei aktyvina virškinimo sistemą. Visiems šiems procesams padeda ląsteliena. Tačiau ir tai dar ne viskas.
Įdomu tai, kad tose šalyse, kuriose kopūstas yra populiarus, onkologinių ligų taip pat yra mažiau. Esmė ta, kad kopūstai stiprina imunitetą, o aktyviosios medžiagos užkerta kelią vėžinių ląstelių vystymuisi. Taip pat kopūstas turi antioksidacinių savybių, todėl valgydami kopūstą turėsite mažiau rizikos susirgti ateroskleroze, taip pat jums negrės antsvoris. Kopūstai reguliuoja hormoninį endokrininį balansą organizme.
Norite sulieknėti? Žinoma, valgykite kopūstą! Visa paslaptis slypi tartroninėje rūgštyje, kurios yra kopūstuose. Ši rūgštis neleidžia apdirbti angliavandenius į riebalines ląsteles: mes valgome, o kopūstai blokuoja angliavandenių „sandėliavimą“. Žinoma, viskas priklauso nuo saiko: 70 proc. šviežių vaisių ir daržovių jūsų meniu tikrai padės numesti jums nereikalingus kilogramus. Štai jums ir visa paslaptis!
Deja, termiškai apdorotuose kopūstuose tartroninė rūgštis dingsta, kaip ir dauguma vitaminų. Troškinimas, kepimas, virimas – visa tai nesvarbu. Tik švieži ir rauginti kopūstai suteiks mums visas naudingas medžiagas. Neišskiriant ir kopūstų sulčių.
Kopūstų sultys – stebuklingas gėrimas. Gerti jas reikia šviežias, geriausiai nevalgius iš ryto, rekomenduojama du kartus per dieną. Gerti galima dvi savaites ir paskui daryti pertrauką. Kopūstų sultis galima maišyti su kitomis sultimis – obuolių, alijošiaus, taip pat su medumi.
Kopūstų sultys gerina virškinimą, aprūpina organizmą vitaminų ir mineralinių medžiagų kompleksu. Šiomis sultimis gydoma skrandžio opa, taip pat puikiai valosi kepenys ir kvėpavimo takai.
Kopūsto lapai tinka užsigavus, gydant įvairius sumušimus ir žaizdas, taip pat uždegiminius procesus. Maitinančios mamos gali patvirtinti, kad tai viena iš efektyviausių priemonių, nuimanti karštį krūtyse.
Štai koks puikus tas kopūstas. Todėl skirkite ant savo stalo daugiau jam vietos.