Vyšnios turi mažai kalorijų. Nepaisant to, yra itin maistingos, jose gausu vitaminų ir mineralų. Tiek saldaus, tiek rūgštaus skonio vyšnios aprūpina organizmą daugybe antibakterinių medžiagų, kurios būtinos gerai savijautai.
Vyšniose gausu pigmentų. Iš esmės tai polifenoliniai flavanodiniai junginiai, žinomi kaip antocianai (glikozidai). Jiems priskiriami raudoni, violetiniai ir mėlyni pigmentai, kurių gausu įvairiuose vaisiuose ir daržovėse. Ypač daug glikozidų susikaupę žievelėje, kurioje, kaip žinia, yra ir stipriausiomis antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų.
Slopina skausmą. Moksliniai tyrimai parodė, kad vyšniose esantys antocianai veikia priešuždegimiškai, blokuoja ciklooksigenazę ir fermentus. Taigi valgydami vyšnias švelninate chroniškų ligų simptomus – ypač podagros, artrito, fibromialgijos. Vyšnios taip pat lengvina raumenų skausmus patyrusiems sportines traumas.
Jaunystės eliksyras. Rūgščiose vyšniose esantys antioksidantų junginiai padeda žmogaus organizmui kovoti su senėjimo procesais, vėžiu ir neurologiniais negalavimais, taip pat užkerta kelią diabeto formavimuisi.
Mineralų šaltinis. Vyšniose gausu cinko, daug geležies, kalio, mangano, vario. Kalis naudingas širdies ir kraujagyslių sistemai, tai svarbus ląstelių ir biologinių skysčių, reguliuojančių širdies susitraukimus ir arterinį kraujospūdį, komponentas.
Laisvųjų radikalų šluota. Aitriosiose vyšniose itin daug polifenolinių antioksidantų, tokių, kaip liuteinas ir beta-karotinas. Šie komponentai padeda šalinti iš organizmo laisvuosius radikalus ir aktyviąsias deguonies formas, kurios spartina senėjimo procesus, skatina onkologinių ligų vystymąsi.
