Žiedai pavieniai, rausvai žalios spalvos, išsidėstę lapų pažastyse. Vaisius - melsvai juoda uoga, turinti daug sėklų. Mėlynė auga visoje Lietuvoje. Vaisiuose yra 7 % rauginių medžiagų, 5-6 % sacharidų, apie 1 % organinių rūgščių, dažančios medžiagos - glikozido mirtilino, daug vitaminų (C, P, B1, B2, PP), karotino, apie 30 % pektinų, mineralinių medžiagų (manganas, geležis, kalis, kalcis).
Mėlynių teigiamas poveikis akims įrodytas tyrimais. Antrojo Pasaulinio karo metu Britų Karališkųjų Oro Pajėgų pilotai, atlikdami dar vieną naktinį oro antskrydį, pranešė, kad jų regėjimas tamsoje buvo žymiai geresnis. Buvo nustatyta, kad visi jie prieš skrydį valgė mėlynių uogienę. Netrukus medikai atliko tyrimus ir nustatė mėlynių įtaką regėjimui.
Teigiamas mėlynių poveikis:
- mėlynėse aptiktos biologiškai aktyvios medžiagos, kurios mažina cukraus kiekį kraujyje - tai niomirtilinas,
- sudėtyje yra flavanoidų, vadinamų antocianais. Jie veikia kaip antioksidantai, regeneruoja rodopsiną, todėl naudingi sergant vištakumu, glaukoma, katarakta. Mėlynės padeda geriau akims prisiderinti prie staigaus šviesos intensyvumo kitimo. Jos apsaugo kraujagysles, kuriomis kraujas patenka į akis, ir sustiprina akių kraujotaką, todėl tinka vartoti profilaktiškai arba turint bet kokių regėjimo sutrikimų,
- skatina gerą kraujo cirkuliaciją ir stiprina arterijų sieneles, veiksminga gydant aterosklerozę,
- mėlynės uogose randama arbutino, kuris slopina bakterijų dauginimąsi. Tokiu būdu mėlynės dezinfekuojančiai veikia šlapimo takus ir virškinamajį traktą,
- reguliuoja virškinamojo trakto veiklą, stimuliuoja medžiagų apykaitą,
- pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiu, skausmą mažinančiu, priešuždegiminiu ir kraujavimą stabdančiu poveikiu.
