Tačiau, pasak R.Stuko, Lietuvos gyventojai žuvies, ypač riebios, vartoja per mažai. Profesoriaus teigimu, tiek balta, tiek tamsesnė žuvies mėsa yra sveika, skiriasi tik jos riebumas.
Svarbu tiesiog suprasti, kad žuvies pusgaminiai jokiu būdu neatstos akvakultūros gyvos ir šviežios žuvies mėsos, kurioje gausu vitaminų, mineralų ir omega-3 riebalų rūgščių.
– Pastaruoju metu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė tyrimų duomenis ir įspėjimus apie raudoną mėsą bei jos žalą organizmui ir sveikatai. PSO ypač pabrėžė rūkytos ir kitaip apdirbtos ir perdirbtos mėsos žalą. Galbūt vartotojams verta savo kasdienėje dietoje mėsą po truputį keisti žuvimi? Ar tai būtų tinkamas sveikatai pasirinkimas?
– Pagal cheminę žuvies sudėtį, žuvies baltymai priskiriami visaverčiams baltymams, nes jų sudėtyje yra visų būtinųjų aminorūgščių. Tad šia prasme būtų galima raudoną mėsą keisti į žuvies mėsą.
Jeigu kalbame apie žuvies ir raudonos mėsos palyginimą, tai paprastai lyginame baltymus. Jeigu kalbame mitybos aspektu, žuvis turėtume skirstyti į dvi dideles grupes. Tai – riebios žuvys ir liesos, neriebios žuvys.
Dažniausiai tos žuvys, kurių mėsa yra balta, yra neriebios ir jas vertiname dažniau kaip baltymų šaltinį. Iš tiesų, jų mėsa yra puri, lengvai suvirškinama, todėl balta žuvies mėsa žmonėms puikiai tinka vakarienei.
Jeigu kalbame apie riebias žuvis, paprastai – tai jūrų žuvys, tai jos yra vertinamos dėl jų sudėtyje esančių riebalų, kurie savo sudėtyje turi omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių. Ir būtent tų omega-3 riebalų rūgščių mums joks kitas maisto produktas negali suteikti.
Tvenkiniuose auginami karpiai nors riebalų turi mažiau negu lašišos, bet jų sudėtyje yra daug sveikatai palankų mononesočiųjų riebalų rūgščių, kurių mums taip pat labai reikia. Riebių žuvų sudėtyje galime rasti gana nemažai riebaluose tirpių vitaminų ir, aišku, mineralinių medžiagų.
Menkas žuvies vartojimas yra vienas iš širdies kraujagyslių ligų plitimo veiksnių Lietuvoje.
Visuomenės sveikatos institutas yra atlikęs tyrimus apie žuvies vartojimą. Jo rezultatai parodė, kad Lietuvos gyventojai vis tik galėtų žuvies vartoti daugiau. Jų vartojame nepakankamai. O riebių žuvų vartojame išvis labai mažai.
Lietuviai dažniau renkasi neriebias žuvis, nors reikėtų vieną kartą per savaitę dažniau jas valgyti, bet riebios žuvies vartojama tikrai per mažai. Dėl to omega-3 riebalų rūgščių negaunama pakankamai, nes kiti maisto produktai jų neturi tiek, kiek žuvis.
Galime teigti, kad toks menkas žuvies vartojimas yra vienas iš širdies kraujagyslių ligų plitimo veiksnių Lietuvoje. Jeigu gautume pakankamai omega-3 ir mononesočiųjų riebalų rūgščių – tiek, kiek reikia jų vartoti, sumažėtų ir aterosklerozės rizika, ir cholesterolio koncentracija kraujyje, tad ir sergamumas būtų mažesnis.
– Minėjote, kad PSO įspėja būtent apie perdirbtus produktus. Ar tas pats galioja ir žuviai? Ar yra svarbu, žmogus valgo rūkytą ar šviežią žuvį? Ar organizmas gauna tą pačią naudą iš gyvos šviežios ir rūkytos žuvies?
– Technologiniai gyvulių ir žuvies mėsos perdirbimo procesai skiriasi. Tai, kas galioja raudonai mėsai, žuviai negalioja. Tačiau rūkymas pats savaime yra kombinuotas konservavimo būdas, kurio metu visgi į žuvį patenka tam tikrų cheminių medžiagų.
Žuvį ir jos produktus reikia valgyti maždaug tris kartus per savaitę.
Jos sveikatai naudos tikrai neduoda ir gali turėti nepalankų poveikį. Į žuvį rūkymo metu patenka tam tikrų medžiagų, kurios kelia riziką sveikatai, pavyzdžiui, įvairių formaldehido dervų.
Dabar yra įvairiausių galimybių, kaip tinkamai ir sveikai ruošti žuvį. Labai geras žuvies paruošimo būdas yra žuvį, ypač karpius, kepti ant grotelių. Yra įvairiausių modernių indų ir puodų, kuriuose galima gaminti, beveik nenaudojant riebalų. Taip iškepti karpiai biologiškai yra labai vertingi. Namuose žuvį galima kepti ir orkaitėje. Tačiau svarbu jos neperkepti, kadangi jos audinys yra lengvas.
– Kiek gi tos žuvies žmogui reikėtų valgyti per savaitę, kad jis gautų reikalingų medžiagų? Galbūt žmogui tiesiog geriau gerti žuvų taukų papildus? Ar jie gali maistinių medžiagų verte gali atstoti šviežią žuvį?
Pateikiamose sveikos mitybos rekomendacijose teigiama, kad žuvį ir jos produktus reikia valgyti maždaug tris kartus per savaitę. Žuvų taukų papildai žuvies nepakeis. Jie tik papildo mūsų racioną omega-3 rūgštimis, kurių mes turėtume gauti žymiai daugiau negu gauname.
Juk į žuvį žiūrime ne vien kaip į riebalą. Į žuvį žiūrime kaip į baltymą, kaip į mineralinių medžiagų šaltinį. Joje yra ir ekstraktinių medžiagų, kurios labai naudingos fiziologiniams virškinimo procesams.
Papildais turtiname omega-3 riebalų rūgščių atsargas ir tai yra labai gerai. Bet mes negalime kalbėti apie žuvies pakaitalą. „Maisto papildas nėra maisto pakaitalas“ – toks žymėjimas yra privalomas ant pakuočių ir jis toks yra ne veltui. Su žuvų taukų papildais mes gauname tik vieną komponentą.
– Klausimas pabaigai, profesoriau. Artėja šventinis laikotarpis. Ar valgysite Lietuvoje populiarius, tvenkiniuose auginamus karpius? Kaip mėgstate pats ruošti žuvį?
– Man pačiam asmeniškai labiau patinka įvairūs patiekalai, paruošti iš karpių, tikriausiai juos valgysime ir per šias šventes (Juokiasi).
Šiaip žuvį mėgstu, nes ir skanu, ir sveika. Tiesą sakant, ir pats galėčiau jos valgyti daugiau.
