Tarkim, jei jūs valgote daug riebios mėsos ir pieno produktų, tai gali iššaukti „blogojo“ cholesterino atsiradimą, kuris kaupiasi organuose. Tai skatina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą. Nereikėtų pamiršti ir apie margariną bei sviesto mišinius, kuriuose gausu transriebalų, negatyviai veikiančių svorį – o tai neigiamai veikia ir širdį.
Greitajame maiste – skrudintose bulvytėse, spurgytėse, traškučiuose – iš „normalių“ ir transriebalų suplakamas kokteilis, kuris gali išversti iš koto bet kurį sveiką organizmą.
Pilnavertė mityba, kurioje netrūksta A, C, E ir B vitaminų, mineralinių medžiagų ir ląstelienos, sumažina širdies ligų vystymąsi. Tačiau yra produktai, kuriuos specialistai vadina „maistu širdžiai“. Teisinga dieta širdžiai nereikalauja papildomai dėmesio, taip pat didelių pastangų. Be to, ji labai skani.
Aliejus
Salotų karalius – alyvuogių aliejus. Šis švelnus ir neįkyrus skonis puikiai tinka bet kokiems produktams. Alyvuogių aliejaus mėgėjai mėgaujasi puikiais patiekalais, o taip pat ir maistu širdžiai.
Alyvuogių aliejuje daug nepakeičiamų riebalinių rūgščių, kurios padeda organizmui kovoti su nereikalingu cholesteroliu. Be to, alyvuogių aliejuje yra natūralūs antioksidantai – riebaluose tirpstantys A ir E vitaminai, saugantys širdies raumenis nuo laisvųjų radikalų.
Žinoma, kad Viduržemio regiono gyventojai, kuriuos taip pat kankina genetinis polinkis kaupti cholesterolį ant kraujagyslių sienelių, nuo infarkto miršta žymiai rečiau nei kaimynystėje gyvenantys europiečiai. Mokslininkai teigia, kad visa tai susiję su maisto racionu, kuriame naudojamas išskirtinai tik alyvuogių aliejus.
Žuvis
Jei riebi mėsa ir lašiniai širdžiai tikrai nereikalingi, riebi žuvis atvirkščiai – būtina širdžiai. Lašišos ir upėtakiai – vienas iš nepakeičiamų riebalų rūgščių šaltinių.
Tyrėjai teigia, kad 2-3 žuvies patiekalai per savaitę padės sumažinti infarkto riziką trečdaliu. Net ir sardinės ar silkės iš skardinės suteiks daugiau naudos nei riebi kiauliena.
Tiesa, žuvies mėgėjams reikia nepamiršti, kad sūdyta džiovinta žuvytė kaip užkandis, jokios naudos nesuteiks. Atvirkščiai, druska sulaiko vandenį audiniuose, sunkina kepenų darbą ir didina kraujospūdį.
Riešutai
Daugumoje riešutų yra nepamainomi riebalai, reikalingi normaliam širdies darbui. Daugiausiai šių riebalų yra graikiniuose, kedro riešutuose ir migdoluose. Naudingi ir žemės riešutai, tačiau ne branduoliai, bet kaip aliejus.
Riešutuose yra baltymai ir ląsteliena, kurie puikiai malšina alkį. Ne mažiau naudingi širdžiai yra nesočiosios riebalų rūgštys, kurių rasite saulėgrąžose.
Tiesa, riešutai yra labai kaloringi, todėl piktnaudžiauti jais nereikėtų. Yra ir riešutų rūšių (pavyzdžiui, braziliški), kurie gali sukelti rėmenį ir sutrikdyti virškinamąjį darbą.
Vaisiai ir uogos
Tarkim, vyšnios ir trešnės. Šiose uogose gausu gliukozės, kuri maitina širdies raumenį, ir pektino, kuris šalina iš organizmo nereikalingą cholesterolį. Be to, vyšniose ir trešnėse yra kumarino, kuris neleidžia susidaryti trombams.
Nuo širdies ligų saugo ir džiovinti abrikosai. Šie sausieji vaisiai turtingi kaliu ir natūraliais antioksidantais, saugančiais širdį ir kraujagysles nuo laisvųjų radikalų. Gydytojai mano, kad pora džiovintų abrikosų jau padeda apsisaugoti nuo infarkto.
Nors ir neegzotiški, tačiau obuoliai gali pamaitinti širdį. Juose mažai gliukozės, C ir B grupės vitaminų. Taip pat mineralinių medžiagų, kurios maitina širdies raumenį.
Naudingos širdžiai ir kitos uogos: spanguolės ir mėlynės. Jose gausu antioksidantų, vitamino C, kurie taip pat kovoja su nereikalingu cholesteroliu. Be to, spanguolės gerina atmintį, o mėlynės gerina regėjimą.
Avižos
Avižų dribsniuose labai daug ląstelienos, leidžiančios šalinti nereikalingą cholesterolį. Čia gausu natūralių flavonoidų ir kalio, maitinančių širdį.
Tiesa, rinkitės ne greitai verdančius avižų dribsnius, kuriose daug konservantų ir cukraus, o užvirinkite neapdirbtus avižinius dribsnius, kuriuose yra ląstelienos. Pridėkite dar vaisių ir riešutų – taip gausite vertinus pusryčius širdžiai.
Ir kiti būtini produktai
Nors vaikai į špinatus žiūri su pasibaisėjimu, tačiau ši daržovė, pasirodo, ne tokia jau baisi. Ji puikiai dera tiek prie mėsos, tiek ir prie žuvies, o omletui suteikia puikų skonį. Špinatai labai naudingi širdžiai. Be ląstelienos, čia yra liuteino, kalio, B grupės vitaminų ir folatų, reikalingų kraujagyslių darbui.
Ypač mažas pupelių kaloringumas, be to, tai puikus maistas širdžiai. Jose daug kalio ir netgi nesočiųjų riebalų rūgščių. Soja, pupelių giminaitė, taip pat kovoja prieš cholesterolį. Tačiau sojos padažuose labai daug druskos, todėl būkite atidūs ir nepiktnaudžiaukite jais. Bet drąsiai naudokite sojos aliejų, kuris tinka ir kepimui, ir salotoms.
