Esmė ta, kad kofeinas – silpnas stimuliatorius, formuojantis priklausomybę ir atsisakius jo, atsiranda nepasitenkinimas. Kofeino lyderis yra kava, tačiau nereikia pamiršti ir kolos, šokolado bei kitų produktų. Kofeino perdozavimas gali iššaukti aukštą kraujospūdį, padidėjusį pulsą, atsiranda rėmuo, diegliai, kalcio deficitas, chroniškas galvos skausmas ir pan.
Jautrumas kofeinui gali būti įvairus. Yra žmonės, nejaučiantys jokio pašalinio poveikio. Tačiau tokių mažai. Daugumai kofemanų ši meilė nepraeina be pasekmių.
Astenikai yra linkę į nuovargį ir sumažintą kraujospūdį, o kofeino efektas yra gana trumpas. Po energijos iškrovos savijauta vėl pablogėja, nuovargis atsiranda dar greičiau, o organizmas vėl reikalauja papildomos stimuliacijos. Todėl būna išnaudoti neuromediatorių rezervai. Rezultatas: depresinės nuotaikos, miego problemos ir vegetacinės sistemos negalavimai.
Kofeinas iš organizmo išplauna kalcį. Tai neigiamai veikia dantis, kaulų trapumą, pažeidžia kalcio-magnio sistemos pusiausvyrą, skatina chroniškus nugaros ir kaklo skausmus. Nesaikingas kofeino vartojimas mažina vitaminų B1 ir B6 lygį organizme. O tai skatina irzlumą ir galvos skausmus.
Kalcio nauda nėščios moters organizmui yra didelė, o kalcio poreikis šiuo metu padidėja. Pastebėta, kad neščiųjų, kurios piktnaudžiauja kava, vaikai gimsta mažesni ir atitinkamai paveldi priklausomybę nuo kavos.
Kofeinas neigiamai veikia ir vaikus. Perdėta meilė šokoladui gali išprovokuoti raumenų susitraukinėjimus, naktinius neramumus, mažakraujystę, nerimo jausmą, padidintą jautrumą, verksmingumą ir agresyvumą. Išvada tik viena: kuo vėliau vaikas susipažins su šokoladu ir saldumynais, tuo jis bus sveikesnis.
Ar reikia drastiškai atsisakyti savo mėgiamų produktų, turi nuspręsti kiekvienas asmeniškai. Juk netgi ir nuodai mažomis dozėmis yra vaistai. Ir atminkite auksinę taisyklę: viskam reikia saiko.