Tačiau žmonės, išbandę peskovegetarišką dietą teigia, kad tai – lengva ir paprasta išeitis savo dietą pasukti sveikesne linkme. Paaiškinsime – peskovegetarai (arba kitaip – pesketarai) nevalgo paukščių ir gyvulių mėsos, tačiau jų racione išlieka jūros gėrybės.
Tarp jų, žinoma, svarbiausia yra žuvis – daugeliu atveju prieinamas bei daug vitaminų ir kitų maistingųjų medžiagų savyje turintis maistas.
Gyvybiškai svarbu
Žuvis nuo seniausių laikų žinoma dėl savo maistingumo ir teigiamo poveikio sveikatai. Žuvyje esantys gyvūninės kilmės baltymai yra lengvai virškinami (priešingai, nei raudona mėsa, kuri skrandyje gali užsibūti net kelias valandas).
Žuvyje esantys gyvūninės kilmės baltymai yra lengvai virškinami (priešingai, nei raudona mėsa, kuri skrandyje gali užsibūti net kelias valandas)
Žuvyje gausu vertingų mineralų, ypač geležies, kurią žmogaus organizmas pasisavina geriau nei iš augalinio maisto. Žuvyje taip pat apstu gyvybinių mikroelementų (fosforo, jodo, cinko, seleno) bei A, D, E, ir B grupės vitaminų.
Žuvis taip pat turi mažiau vadinamo blogojo cholesterolio ir kalorijų, tad tinka žmonėms, siekiantiems numesti nereikalingo svorio. Svarbiausias žuvyje esantis „lobis“ – polinesočiosios omega-3 riebalų rūgštys.
Žmogaus organizmas jų negamina, tačiau jos gyvybiškai svarbios mūsų smegenims, širdžiai bei imuninei sistemai apskritai. Net moksliškai įrodyta, kad žuvį valgantys vegetarai turi mažiau šansų susirgti širdies išemine liga negu veganai – žmonės, kurie nevalgo jokių gyvulinės kilmės produktų.
Specialistai pataria rinktis riebesnę žuvį, mat joje daugiau omega-3 riebalų rūgščių. Geriausia žuvį ruošti be papildomų riebalų (aliejaus, sviesto), lengvai pakepinus garuose, orkaitėje arba ant grotelių.
Žuvies terminio apdorojimo nuostoliai siekia net apie 20 proc. Tai reiškia, kad smarkiai apdorojus žuvį temperatūra, dings apie penktadalį jos maistingųjų medžiagų.
Specialistų teigimu, visada geriau rinktis šviežią, maistingųjų medžiagų dar nepraradusią žuvį. Tokią žuvį lengva atskirti iš jos prie kūno prikibusių blizgančių žvynų, plono gleivių sluoksnio, raudonų žiaunų, ir neįdubusių, skaidrių akių.
Nuo mokslo iki religijos
Specialistai pataria rinktis riebesnę žuvį, mat joje daugiau omega-3 riebalų rūgščių.
Vadinami etiniai peskovegetarai žuvį sau leidžia valgyti dėl mokslininkų teiginių, kad žuvys nejaučia skausmo taip, kaip jį jaučia sausumos stuburiniai gyvūnai. Taip neva yra dėl specifinės žuvų nervų sistemos sandaros. Kai kurie peskovegetarai valgo tik žuvį, sugautą vandenynuose, nes neva tokia žuvis yra maistingesnė.
Tradiciškai žuvis turi savo vietą religijose. Judaizmo taisyklės žuvį pripažįsta kaip košerinį patiekalą (nors jis niekad neturėtų būti serviruojamas kartu su pieno produktais), o krikščionybėje žuvį buvo galima valgyti ir advento bei pasninko metu. Net hinduizme, kuris siejamas su griežtomis vegetarizmo tradicijomis, žuvis neretai buvo leidžiamas patiekalas.
Žuvis yra centrinis Viduržemio jūros, Šiaurės Europos ir Karibų regionų virtuvės elementas, turintis svarbiausią poziciją ir Tolimųjų Rytų bei Pietryčių Azijos virtuvėse. Svarbu ir tai, kad daugelyje šių regionų vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei tų regionų, kuriuose įprasta valgyti gyvulių mėsą.
Ne tik sveikatai, bet ir grožiui
Nuo karalių iki reperių. Peskovegetarais save įvardiję yra tokie žymūs žmonės kaip legendinė Prancūzijos aktorė Brigitte Bardot, Ispanijos karalienė Sofija, žymi Amerikos laidų vedėja Ellen DeGeneres, televizijos ekrano numylėtinis Davidas Duchovny, reperis Common, kompanijos „Apple” įkūrėjas ir vedlys Steve'as Jobsas, dainininkės Kylie Minogue sesuo Dannii Minogue ir net paslaptingoji Carinės Rusijos politinė figūra – Grigorijus Rasputinas.
Galbūt ne veltui tarp žymių peskovegetarų tiek daug ekrano ir scenos žvaigždžių. Mokslininkų teigimu, peskovegetarai yra mažiau nutukę nei mėsėdžiai, ir lengviau palaiko normalų, sveiką kūno svorį negu mėsėdžiai. Taip iš dalies yra dėl to, kad peskovegetarų dietoje yra daugiau augalinių baltymų ir skaidulų bei mažiau sočiųjų riebalų rūgščių.
Patarimai – ir mėsos mėgėjams
Nuo keturiolikos peskovegetarišką dietą praktikuojanti žurnalistė Chloe Spencer teigė, kad laikantis tokio valgymo režimo ji ne tik neprarado jokių vertingų maisto medžiagų, bet netgi sustiprino savo organizmą. Moters teigimu, nuo pirmųjų tokios dietos mėnesių ji pasijuto energingesnė ir sveikesnė.
Visada geriau rinktis šviežią, maistingųjų medžiagų dar nepraradusią žuvį.
Jos vaikinas, prisiekęs mėsos valgytojas, perėjęs prie peskovegetariškos dietos taip pat sakė besijaučiantis puikiai. Vaikinas pabrėžė, kad tokia dieta jam nebuvo sudėtinga, kadangi jo mėsos norą lengvai buvo galima nuslopinti žuvies patiekalais.
Žemiau pateikiame žurnalistės sudarytą sąrašą, kaip lengviau tapti peskovegetaru.
-
Užsibrėžkite tikslą. Tegu jūsų tikslas nebūna vien atsisakyti mėsos. Jūsų tikslas turi būti sveika mityba apskritai.
-
Sudarykite planą. Lengviau laikytis naujo režimo, jei žinote, ką valgyti. Nepamirškite daržovių ir vaisių bei save kartais palepinti mėgstamu desertu. Svarbiausia – pusiausvyra.
-
Įsigykite kulinarijos knygų. Naujų receptų galite dairytis ir internete, peskovegetarišką dietą praktikuojančių tinklaraštininkų puslapiuose.
-
Susiraskite bendraminčių. Su kitais peskovegetarais dalinkitės įspūdžiais bei receptais. Taip bus ne tik įdomiau, bet ir jausite palaikymą.
-
Informuokite savo šeimą. Galbūt ne visi artimieji puls su jumis laikytis naujos dietos, tačiau visada juos galite pavaišinti savo mėgstamu žuvies patiekalu.
