Pagrindinės priežastys, kodėl kyla nesklandumų, gyvenant sveikai – tai mirties baimė ir įtampa, kai žmogus bijo prarasti kontrolę.
Mes gyvename pasaulyje, kurio ideologija remiasi jaunyste, grožiu ir sveikata, šie įvaizdžiai mus lydi filmuose, reklamose ir plakatuose, žurnaluose – visur matome tik jaunus ir gražius veidus. Čia nėra vietos seniems, neproporcingiems ar sergantiems žmonėms, lyg jie būtų kažkur fone. Kas gi iššaukia neurozę?
- Nervinė ortoreksija. Sergantys ortoreksija siekia atsisakyti „žalingais“ produktais. Esmė ta, kad nėra „juodų-baltų“ produktų, o štai ortoreksikai mąsto, kad yra naudingi produktai, kuriuos galima valgyti, ir žalingi, kurių negalima valgyti ar kitaip vartoti. Dažniausiai šie žmonės negeria kofeino ir alkoholio, nerūko, nevalgo saldumynų, rūkytos ir keptos mėsos, riebių patiekalų, krakmolo, mielių ir pieno. Kartais ortoreksikai atsisako bet kokio „žalingo“ maisto, kad ir kokie jie būtų alkani.
- Per dažnas prausimasis su antibakterinėmis priemonėmis. Tai susiję su kūno, veido ir plaukų priežiūra. Kur čia klaida? Žmogaus organizmas turi bruožą – tingėti. Tarkim, ilgą laiką nesportuosite, ir jūsų raumenys po truputį atrofuosis. Jei ilgai negersite pieno, po vieno puodelio jums gali pasidaryti bloga. Tas pats vyksta ir su organizmo valymu. Kuo dažniau trenkate galvą, tuo ji greičiau riebaluojasi. Kuo dažniau valote veidą – jis greičiau riebaluojasi. Ant odos paviršiaus yra riebalinis apsauginis sluoksnis, saugantis odą nuo pavojingų bakterijų, o jį pažeidus, gali išsivystyti odos dermatitai ar egzemos.
- Per intensyvios fizinės treniruotės. Sportuoti yra madinga, todėl žmonės išbando įvairius treniruočių tipus – kartais lankoma keletą treniruočių iš karto, siekiant greito ir efektyvaus rezultato. Populiarus bėgimas „nuo infarkto“, gali padėti pribėgti „prie infarkto“. O persitempus treniruoklių salėje, galima rimtai pažeisti sausgysles ir raumenis. Per intensyvios treniruotės neigiamai veikia ir organizmo imunitetą, gali atsirasti galvos svaigimas ir bendras diskomfortas. Naudingas gali būti bet koks sportas, jei jis yra tinkamai parinktas.
- Teigiamas mąstymas. Optimizmas ir pozityvus mąstymas yra sveiko gyvenimo bruožai. Jie teigiamai veikia imunitetą, motyvuoja siekti gerų rezultatų. Tačiau pozityvaus mąstymo ideologija remiasi tuo, kad žmogaus gyvenimą galima pagerinti vizualizacijos metodika – kai sukuriama iliuzija, kuria žmogus aklai tiki. Žinoma, tai yra kraštutinumas. Kai iliuzijos sudūžta į tikrovę, kai žmogus supranta, kad negali vien tik mintimis valdyti aplinkinio pasaulio, tuomet jis savimi nusivilia. Nereikia pulti į negatyvų mąstymą – išmokite pajusti, kas yra realu.
- Asocialumas, kuris atsiranda dėl keturių jau išvardintų „povandeninių akmenų“. Žmogus mano, kad jis yra teisus ir tik jis teisingai gyvena, kad sveiko gyvenimo būdo besilaikantis žmogus turi būti labiau gerbiamas nei visi kiti. Tokiu atveju draugų ir pažįstamų ratas siaurėja, labai sudėtinga surasti naujus draugus. O tai skatina nepasitikėjimą savimi ir depresija.
Būkite saikingi ir ieškokite aukso viduriuko.