Turi panašumų su SARS-CoV-2
Apie naują koronavirusų atmainą pranešė mokslininkai iš Uhano – to paties Kinijos miesto, kur prieš gerus dvejus metus buvo nustatyti pirmieji COVID-19 atvejai.
Tyrėjai, kurių daugumą sudaro Uhano universiteto atstovai, paskelbė viruso atmainą, kuri jau pavadinta NeoCoV, radę Pietų Afrikoje šikšnosparnių organizmuose. Kol kas ji plinta tik tarp šių gyvūnų, kad būtų peršokusi į žmonių populiaciją, nepastebėta.
Dar nerecenzuotoje tyrimo ataskaitoje, kuri prieš kelias dienas buvo paskelbta portale bioRxiv.org, mokslininkai primena, kad Artimųjų Rytų respiracinį sindromą (angl. Middle East Respiratory Syndrome, MERS) sukeliantis koronavirusas (MERS-CoV) ir kai kurie šikšnosparnių koronavirusai naudoja baltymą dipeptidyl peptidase-4 (DPP4) kaip savo funkcinius receptorius.
NeoCoV – artimiausio MERS-CoV „giminaičio“ – receptoriai, padedantys prisijungti prie ląstelės, kol kas išlieka mįsle. Tačiau mokslininkai netikėtai nustatė, kad NeoCoV ir jam artimas virusas PDF-2180-CoV gali sėkmingai panaudoti šikšnosparnių arba, kas nedžiugina, žmonių angiotenziną konvertuojantį fermentą (angl. angiotensin-converting enzyme 2, ACE2).
Visame pasaulyje išplitęs SARS-CoV-2, kad įsiskverbtų į žmogaus ląstelę, naudoja tą patį fermentą. Tiesa, tai esą daro kiek kitokiu būdu.
Tačiau mokslininkai rašo netoli vadinamosios surišimo vietos nustatę tam tikrą dalelę, kuri neleidžia žmogaus ACE2 priimti infekcijos. Kita vertus, NeoCoV sėkmingai užkrečia žmogaus ACE2 ląsteles, jei jame yra tam tikra mutacija.
Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad NeoCoV negali neutralizuoti antikūnai, nutaikyti prieš COVID-19 ar MERS sukeliančius virusus, ir kad yra grėsmė šiam užkratui peršokti į žmonių populiaciją.
Anot jų, pirmas ACE2 panaudojimo su MERS susijusiuose virusuose atvejis, kuris atskleidžia galimą grėsmę biosaugumui, kuri kiltų, jei žmonės užkrėstų MERS-CoV-2. Šis esą galėtų būti taip pat užkrečiamas, kaip dabar plintantis koronavirusas, ir nusinešantis tiek pat daug gyvybių, kaip MERS sukėlėjas.
Nors iki šiol nenustatyta, kad NeoCoV būtų užsikrėtęs bent vienas žmogus, mokslininkai siūlo toliau aiškintis, kiek tai įmanoma ir kokią grėsmę tai keltų. Jau pranešama, esą mirti galėtų vienas iš trijų užsikrėtusiųjų.
Pasaulio sveikatos organizacija Rusijos naujienų agentūrai TASS taip pat nurodė, kad šią viruso atmainą būtina toliau tirti ir aiškintis, kiek ji pavojinga žmonėms.
Ar apsaugotų COVID-19 skiepai?
Rusijos, kurios žiniasklaidoje pastarosiomis dienomis buvo itin daug pranešimų apie NeoCoV, mokslo centro „Vektor“ specialistai agentūrai „Interfax“ teigė, jog kol kas anksti kalbėti, kad atsirado naujas koronavirusas, kuris aktyviai plis žmonių populiacijoje.
Terapeutas-imunologas dr. Vladislavas Žemčiugovas savo ruožtu pažymėjo, kad svarbiausias klausimas šiuo metu – kiek NeoCoV panašus į MERS sukėlėją, kuris iki šiol cirkuliuoja Artimuosiuose Rytuose, ar ypač SARS-CoV-2. Kitaip tariant, ar nuo jo apsaugotų COVID-19 skiepai arba persirgimas šia liga.
Medikas portalui gazeta.ru patvirtino, kad prisijungimui NeoCoV naudoja tą patį receptorių kaip SARS-CoV-2, bet jis bendras daugeliui virusų ir tai esą nebūtinai reiškia, kad dėl to žmonės pradės juo užsikrėsti.
Anot jo, būtina stebėti, koks yra jo perdavimo kelias, – ar tas pats oro lašelinis, kaip stipriai jis prisijungia prie ląstelių.
Žinią apie NeoCoV jau spėjo pasigauti socialinių tinklų vartotojai ir suteikti jai sąmokslo teorijos atspalvį.
Viena socialinio tinklo „Facebook“ vartotoja prie trumpo įrašo pridėjo grotažymę „siaubingas televirusas“ – tai yra užuomina į populiarią melagieną, esą COVID-19 yra politikų ir žiniasklaidos išgalvota liga.
Gyvūnai perduoda žmonėms
Koronavirusai yra grupė vadinamųjų apvalkalinių virusų, turintys teigiamos krypties viengrandį ribonukleino rūgšties (RNR) genomą ir spiralinės simetrijos nukleokapsidę. Jų genomo dydis svyruoja maždaug nuo 27 iki 34 kilobazių – jis didžiausias tarp žinomų RNR virusų.
Tokį pavadinimą šie 1960 m. atrasti virusai gavo, kadangi, žiūrint per elektroninį mikroskopą, atrodo lyg su karūna (lot. corona).
Jie skirstomi į keturias gentis: Alpha-, Beta-, Delta- ir Gamma-. Pirmosios dvi gali užkrėsti žinduolius, pavyzdžiui, šikšnosparnius ir žmones, pastarosios dvi – daugiausia paukščius, retais atvejais – žinduolius.
Koronavirusai daugiausia cirkuliuoja tarp gyvūnų, bet kai kurie sukelia infekcijas žmonėms. Šiuo metu žinomi septyni koronavirusai, infekuojantys žmones. Jie gali sukelti ne tik peršalimo simptomus, bet ir sunkias apatinių kvėpavimo takų infekcijas, bronchiolitą vaikams.
Kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto epitelio ląstelės yra pirmieji viruso taikiniai. Šių virusų plitimo keliai: fekalinis oralinis, per orą, per aplinkos daiktus.
Koronavirusų infekcijos šaltinis gali būti daugybė gyvūnų. Sunkaus ūmaus respiracinio sindromo (SARS) protrūkio pirminis šaltinis buvo civetės katės, o MERS – vienkupriai kupranugariai (bet prieš juos galėjo būti ir šikšnosparniai).
Pastarasis buvo nustatytas 2012 m. Saudo Arabijoje ir nuo tada dauguma žmonių susirgimų atvejų buvo registruoti Arabijos pusiasalyje. Dar vienas MERS protrūkis kilo 2015 m. Mirštamumas nuo šios ligos siekia 35 proc.
