Skubant baltu sniegu nuklotu šaligatviu pakėliau akis į dangų. Retai pasižiūrime į jį, o be reikalo. Kokie nuostabūs, lengvi ir besileidžiančios saulės skrodžiami debesys. Temstant darėsi taip šalta, tačiau tik kūnui, ne sielai. Skubėjau namo, nes žinojau, kad ten pamatysiu Tave. Vien nuo šios minties buvo gera... Minties apie Tave. Nematau, negirdžiu nieko kito tik Tave, kai esi šalia.
Staiga iš dangaus pabiro snaigės. Baltos, tyros, lengvos, purios snaigės. Jos lyg mano jausmas, kurį Tau dovanoju. Jis svaigina, apakina ir nepaleidžia. Ar gali būti geriau? Pamačiusi Tavo akis žinau, Tu esi tai, ko man reikia. Viskas, ko man reikia. Pro šalį lėkė automobiliai, klykavo gniūžtėmis besimėtantys vaikai, o aš skubėjau. Skubėjau kaip ir kiekvieną kartą norėdama kuo greičiau pamatyti Tave, norėdama įsitikinti tuo, kad mūsų pasaka tikra, jog Tu esi mano... Ir tuo, jog Tu iš tiesų esi. Vis dar sunku patikėti. Aš skubėjau, o galvoje dėliojau žodį po žodžio:
Neturėjau nieko tokio tikro, ką dabar turiu,
Pakylėji mane žodžiais debesų keliu,
Pakylėji taip aukštai, ten kur šviesu šviesu,
Aš po kojom žemės vėl nebejaučiu...
Nepastebėjau, kaip atsidūriau prie kambario durų, kurias atvėrus užliejo šiluma, tikrumo jausmas ir supratimas, jog man esi Viskas. Tas banalus žodis išgirstas iš Tavo lūpų nepakeis gražiausių poemų, ilgiausių romanų, skambiausių dainų. Išgirdau: MYLIU. Ir, regis, tie, prieš keliasdešimt minučių matyti debesėliai šildomi paskutinių saulės spindulių užpildė mūsų meilės dangų. Didelį, platų, nepasiekiamą ir nesibaigiantį dangų.
Myliu Tave ir sveikinu šios ypatingos šventės proga, kuri tęsiasi jau dvejus metus.
P.S. Su Valentininiu gimtadieniu.
Tavo Skirmantė
Originaliai pasveikinkite savo mylimąjį ar mylimąją Meilės dienos proga. Laukiame sveikinimų su nuotraukomis el. paštu valentinas@15min.lt.
