Luperkalijos šventė
Kai kurių istorijų teigimu, Valentino dienos pradžią reikėtų sieti su pagonybės laikų Romos imperija. Tais laikais, vasario 14-oji buvo šventinė diena. Tądien buvo pagerbiama mitinė romėnų deivė ir deivių karalienė Junona. Beje, ji buvo laikoma ir vedybų deive. Nuo kitos dienos – vasario 15-osios prasidėdavo Derlingumo festivalis, kitaip vadinamas Luperkalijos švente. Ji buvo organizuojama tam, kad žmonės būtų saugūs nuo vikingų, taip pat norint pagerbti romėnų žemdirbystės deives Lupą ir Fauną bei Romos įkūrėjus Romulą ir Remą. Per Luperkalijos šventę romėnų žynys eidavo į olą, kurioje, kaip buvo tikima, vilkė išaugino Romos įkūrėjus. Pagal tradicijas tam, kad būtų geras derlius, žynys oloje paaukodavo ožką, o tam, kad apsivalytų – šunį. Vaikinai supjaustydavo ožkos odą juostelėmis, pamirkydavo aukojamame kraujyje ir nešdavosi jas į gatves bei laukus, draugiškai jomis pliaukšteldami sutiktoms moterims. Moterys mielai šį gestą priimdavo, todėl kad buvo tikima, jog tai padidina jų vaisingumą. Vėliau per Luperkalijų šventę jaunos moterys užrašydavo savo vardus ir sumesdavo į urną. Vaikinai traukdavo iš tos urnos vardus ir su ta mergina, kurios vardą ištraukdavo, turėdavo būti pora visus metus. Gana dažnai tokios poros įsimylėdavo ir sukurdavo šeimas.
Valentino itin ilgėjosi vaikai. Pastarieji pro kalėjimo kameros langą jam mesdavo meilės laiškus ir gėles. Taip paaiškinama Šv.Valentino dienos tradicija keistis atvirukais ir dovanoti gėles.
Vėliau, kai Romoje paplito krikščionybė, pagoniškų papročių buvo atsisakyta. Apie 498 m. popiežius Gelasius vasario 14-ąją paskelbė Šv.Valentino diena.
Legenda apie šv.Valentiną
Ankstyvojoje krikščionybėje buvo paskelbti du šventieji, abu jie – Valentinai. Kai kurie teologai, suskaičiuoja net septynis šventuosius Valentino vardu, kai kurie gyveno trečiame šimtmetyje po Kristaus gimimo ir mirė lygiai tą pačią dieną. Štai dvi populiariausios legendos siejamos su Šv.Valentino vardu:
Romos Šv.Valentinas I
Pasak vienos populiarios legendos, Valentinas buvo Romos dvasininkas, gyvenęs valdant imperatoriui Klaudijui II. Jis Romą įvėlė į žiaurias kovas, todėl jam nuolatos reikėjo karių. Tačiau imperatorius pastebėjo, kad kariai nenori eiti kariauti, nes yra prisirišę prie žmonų ir šeimų. Todėl Klaudijus II panaikino visas santuokas ir sužadėtuves. Romantiškos sielos dvasininkas Valentinas pasipriešino tokiam imperatoriaus sprendimui ir slapta sutuokdavo jaunas poras. Kai tai sužinojo Klaudijus II, vasario 14-ąją, maždaug 270 m. po Kr. Valentinas buvo mirtinai sumuštas. Dėl patirtos kančios ir atsidavimo po mirties jam buvo suteiktas šventojo vardas. 498 m. po Kr. popiežius jo mirties dieną paskelbė įsimylėjėlių švente.
Romos Šv.Valentinas II
Kita žinoma legenda byloja apie tai, kad labai mylimas vaikų Valentinas gyveno tais laikais, kai krikščionybė dar buvo persekiojama. Nepaisant to, jis neišsižadėjo savo tikėjimo ir atsisakė garbinti romėnų dievus. Tokie Valentino veiksmai užtraukė imperatoriaus Klaudijaus II rūstybę. Valentinas buvo pasodintas į kalėjimą. Legenda pasakoja apie tai, kad metus jis praleido kalėjime. Tuo metu Valentino itin ilgėjosi vaikai. Pastarieji pro kalėjimo kameros langą jam mesdavo meilės laiškus ir gėles. Taip paaiškinama Šv.Valentino dienos tradicija keistis atvirukais ir dovanoti gėles.
Taip pat legenda pasakoja apie tai, kad Valentinas draugavo su akla kalėjimo sargo dukra, už kurią egzekucijos dieną karštai meldėsi. Po to mergina praregėjo, o Valentinas jai paliko užrašą ant kalėjimo kameros sienos: „Nuo tavo Valentino“. Tokie žodžiai šiais laikais dažnai vartojami per Šv.Valentino dieną.
Kai kurie teologai mano, kad Valentinas galėjo būti nužudytas, nes padėjo kitiems krikščionims išsilaisvinti iš Romos kalėjimo. Toks jo gerumas nustebino Klaudijų II ir pastarasis sutiko paleisti Valentiną, jei jis sutiks tikėti romėnų dievais. Valentinas to padaryti nesutiko ir tai supykdė Romos imperatorių. Klaudijus II vasario 14-ąją įsakė jam įvykdyti egzekuciją.
Paukščių poravimosi metas
Viduramžiais anglai ir prancūzai tikėjo, kad paukščiai pradeda poruotis nuo vasario 14 dienos. Šis populiarus įsitikinimas sustiprino Šv.Valentino dienos idėją. Greitai ji paplito tarp įsimylėjėlių ir ši data imta švęsti kaip meilės diena, per kurią siunčiami meilės laiškai, teikiamos dovanos ir gėlės.
