Gyventojai gaivinosi mirkdami vandenyje ir vartodami gaiviuosius gėrimus ir alų. Pailsėję prie ežero žmonės susigadino gerą nuotaiką vykdami namo – teko ilgai laukti susidariusiose transporto spūstyse. „Kam reikėjo maudytis, jeigu vėl visas šlapias esu“, – juokavo dažnas vairuotojas.
Ketvirtadienis buvo iki šiol karščiausia šios vasaros diena, teigia sinoptikai. Kai kuriose šalies vietose temperatūra šoktelėjo iki 34,2 laipsnių. Kaune termometro stulpelis pavėsyje taip pat buvo gerokai šoktelėjęs virš 30 laipsnių žymos.
Karšti orai Lietuvą užplūdo nuo antradienio. Anot sinoptikų, penktadienį temperatūra dar gali pakilti iki 30 laipsnių, ypač pietrytiniuose rajonuose, o savaitgalis jau prognozuojamas gaivesnis.
Kauno visuomenės sveikatos centras primena, kad pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai, tačiau tik nedaugelis suvokia, kad per didelis saulės spindulių ar šilumos kiekis gali susargdinti ar net numarinti žmogų.
Aplinkos temperatūra iki +30ºC yra sąlyginai komfortabili, daugiau nei +34ºC – ekstremali, daugiau nei +38ºC – žalinga sveikatai, o daugiau nei +42ºC siekianti aplinkos temperatūra yra pavojinga.
Vandens kokybė maudynėms tinkama
 |
| Aliaus Koroliovo nuotr./Lampėdžio ežeras |
Daugelyje Kaune esančių maudyklų vandens kokybė maudynėms yra tinkama. Alergiški bei odos ligomis sergantys gyventojai turėtų būti atsargesni tik paplūdimiuose prie Kauno marių ir Panemunės senajame paplūdimyje.
Kauno mieste iš viso yra tiriamos šešios maudyklos: Lampėdžių karjero paplūdimys, Panemunės senasis paplūdimys ir Panemunės senasis paplūdimys ties pėsčiųjų tiltu, Vaišydavos karjeras, Kauno marių 1-asis ir 2-asis paplūdimiai.
Paskutiniai vandens mikrobiologinių ir cheminių tyrimų rezultatai rodo, kad vandens telkinių, kur maudosi žmonės, vandens kokybė atitinka higienos normos reikalavimus, keliamus maudyklų vandens kokybei, ir nekelia grėsmės žmonių sveikatai.
Nustatyta, kad vanduo „žydi" tik Kauno marių 1-ame ir 2-ame paplūdimiuose. Mikrobiologiniai ir cheminiai tyrimai parodė, kad Panemunės senajame paplūdimyje mikrobiologinė tarša viršija higienos normas. Vidutinė tirtų vandens telkinių temperatūra svyruoja apie +20 laipsnių.
Vandens mikrobiologiniai ir cheminiai tyrimai atliekami reguliariai kas dvi savaites, prieš prasidedant maudymosi sezonui iki jo pabaigos. Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles.
Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą ir kitas mėginys – praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos.
Karščio poveikis sveikatai
Ekstremalus karštis veikia iš lėto, ir pavojus sveikatai dažnai išryškėja, kai padėti jau per vėlu – labai aukšta kūno temperatūra gali pakenkti smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje ir kt.).
Neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai.
Neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai. Veikiant karščiui, žmogaus organizmas turi sunkiai dirbti, tam kad palaikytų normalią kūno temperatūrą. Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant, tačiau kartais to nepakanka, termoreguliacijos sistema perkraunama, ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti. Normalią termoreguliacijos veiklą trikdo per didelė aplinkos drėgmė, senyvas amžius, karščiavimas, skysčių netekimas, širdies ligos, sutrikusi kraujotaka, alkoholio vartojimas, kai kurie vaistai ir kt.
Didžiausią riziką susirgti veikiant karščiui turi:
– Kūdikiai ir vaikai iki keturių metų amžiaus;
– Senyvo amžiaus (65 metų ir vyresni) asmenys;
– Antsvorį turintys asmenys;
– Asmenys, kurie pervargsta dirbdami ar sportuodami;
– Asmenys, sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, epilepsija, psichinėmis ligomis ir kt.
Kas gali atsitikti veikiant karščiui ir saulei:
–Saulės nudegimas;
– Perkaitimas;
–Mėšlungis;
–Šilumos (saulės) smūgis.
Siekiant išvengti žalingo šilumos ir saulės poveikio:
– Apsirenkite lengvais, laisvais, šviesiais rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą. Nepamirškite skrybėlės ir akinių nuo saulės.
– Gerkite daug skysčių – sunkiai dirbant ar aktyviai sportuojant karštą dieną reikėtų išgerti 2-4 stiklines per valandą. Jei gydytojas paskyrė diuretikus (skystį varančius medikamentus) ar skysčius ribojančią dietą, dėl geriamų skysčių kiekio pasitarkite su juo. Negerkite labai šaltų skysčių, nes gali atsirasti pilvo spazmai, taip pat negerkite alkoholio, nes dar daugiau neteksite skysčių.
– Papildykite prarastas druskas ir mineralus – jų netenkama gausiai prakaituojant. Prarastą kiekį galima atstatyti specialios dietos pagalba bei geriant sultis ir mineralinį vandenį.
– Valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Maistas (pavyzdžiui, mėsa), kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.
 |
| Aliaus Koroliovo nuotr./Lampėdžio ežeras |
– Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio, naudodami apsauginius kremus, kuriais reikia pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę.Odos apsauginius kremus reiktų rinktis pagal odos tipą ir apsaugos nuo saulės faktorių (SPF), kuris nurodytas ant pakuočių. SPF skaičius nurodo kiek kartų priemonė padidina saugaus buvimo saulėje laiką. Mūsų klimato juostoje rekomenduojama naudoti 15-20 SPF ultravioletinių spindulių filtrus turinčias kosmetikos priemones.
– Nepalikite vienų mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių automobilyje (net ir tuomet, jei visi langai atviri) – valandą išbuvus tvankiame automobilyje, gali ištikti šilumos smūgis.
– Karštą dieną dažniau užsukite į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas (pavyzdžiui, prekybos centrus) – bent keletą valandų per dieną pabuvus vėsioje aplinkoje, ženkliai sumažėja su perkaitimu susijusių negalavimų atsiradimo tikimybė.
