Visuotinai žinoma, kad oro tarša ne tik trumpina gyvenimo trukmę iki septynerių metų, bet ir verčia žmones ieškoti sveikesnių gyvenimo vietų, o kiti tiesiog stengiasi nekreipti dėmesio, nes „nematai – neskauda“.
Klaipėdos uostamiestis yra ypatingas dėl savo geografinės padėties ir svarbių transporto arterijų, kurios padidina taršos riziką. Transportas – vienas pagrindinių teršėjų, o oro sąlygos, miesto planavimas ir asfalto kiekis lemia teršalų sklaidą.
Skirtingos vietovės gali nevienodai reaguoti į panašius teršalų kiekius, panašiai kaip žmogus paveldi DNR, miestas ją įgyja, tad svarbu analizuoti kiekvieną miestą atskirai, vertinant jo DNR: užstatymą pastatais, asfalto dangos plotą mieste, žaliąsias zonas bei žinoma vyraujančias meteorologines sąlygas. Miestas, kaip žmogus – skirtingas, savitas, su tik jam būdingais bruožais, kiekvienas yra unikalus! Šiandien dėmesį skiriu mūsų miestui Klaipėdai ir kiekvienam klaipėdiečiui.
Naujausi tyrimai rodo, kad nematomi, tačiau pavojingi oro teršalai nėra tik laikini dirgikliai, bet katalizatoriai gilesniems, ilgalaikiams pokyčiams mūsų bendruomenėse. Nuo padidėjusio kvėpavimo takų ligų skaičiaus iki įtakos vaikų kognityviniam vystymuisi, rizika yra stulbinamai didelė. Klaipėdoje oro tarša kietosiomis dalelėmis, kurių dydis gali siekti dešimtadalį plauko storio, kurios lengvai įkvepiamos į plaučius tiesiog natūraliai kvėpuojant ir vaikštant mūsų miesto gatvėmis, itin didelė pagrindinėse transporto sankryžose ir tolygiai mažėja tolstant nuo jų. Panaši tendencija stebima ir su azoto dioksidu.
Taigi kaip Klaipėda pasitinka svečius ir namo grįžtančius klaipėdiečius? Įvažiuojant į miestą pasiekus Baltijos žiedą klaipėdiečiai „svetingai“ pasveikinami grįžus nemaža porcija kietųjų dalelių, ypač pavasarį. Ir taip, teisingai supratote, tai labiausiai kietosiomis dalelėmis ir azoto dioksidu užteršta Klaipėdos miesto dalis, nors rekomenduojamų normų tiek trumpalaikių, sezoninių matavimų metu, tiek ir ilgalaikiais matavimais mes neviršijame kas yra ganėtinai džiugu.
Bet ką reiškia neviršijame normos? Pagal ES reikalavimus azoto dioksido metinis vidurkis negali viršyti 40 mikrogramų kubiniame metre ribos, nes jei aukščiau, tai jau atsiranda didelė rizika sveikatos sutrikimams. O kaip yra jei atsitiktinių sezoninių matavimų metu nustatomi 36-38 mikrogramai kubiniame metre? Ar tai saugi riba? Gi neviršijame 40 mikrogramų/m3.
Ribinės vertės yra įvedamos neatsitiktinai, bet jos ne visada atspindi realią situaciją, kurią patiria žmonės, gyvenantys aukšto taršos lygio zonose. Dėl to svarbu įvertinti, kaip net „saugios“ normos gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje. Oro tarša, net esant normos ribose, gali sukelti lėtinių ligų atsiradimą ir progresavimą, padidinti širdies ir kraujagyslių susirgimų riziką, taip pat paveikti psichologinę žmonių būklę, sumažinti darbingumą ir gyvenimo kokybę. Šių teršalų poveikis yra ypač juntamas vaikų sveikatai. Jų organizmai dar nėra visiškai išsivystę, todėl jie yra ypač pažeidžiami. Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikė kvėpavimas kietosioms dalelėms ir azoto dioksidui gali lėtinti plaučių augimą, taip pat sutrikdyti kognityvinę raidą ir mokymosi gebėjimus. Taip pat stebima, kad vaikai, gyvenantys labiau užterštuose rajonuose, dažniau serga astma ir kitomis kvėpavimo takų ligomis.
Oro tarša yra kompleksinė viso pasaulio problema, su kuria Klaipėda labai neblogai tvarkosi, užmerkus akis prieš tam tikrus niuansus, kaip liepų iškirtimas miesto centre mažinant žaliųjų zonų plotus. Bet kokiu atveju, efektyvesnis eismo reguliavimas, viešojo transporto plėtra, žaliųjų zonų išplėtimas bei griežtesnė pramonės reguliavimas yra vienos iš pagrindinių priemonių miesto oro kokybės užtikrinimui, ir čia negali sakyt, kad Klaipėda nieko nedaro.
Tačiau visuomenės švietimas apie oro taršos poveikį ir asmeninės prevencijos priemonės taip pat yra svarbios komponentės mažinant neigiamą oro taršos poveikį žmonių sveikatai. Žinojimas yra svarbiausias ginklas kovai su oro tarša, pradedant nuo mūsų pačių kasdienio gyvenimo įpročių pokyčių. Jau greitai Klaipėda apsiginkluos naujomis oro taršos stotelėmis, kurių duomenys, tikėkimės, bus atviros visuomenei realiu laiku stebėti savo gyvenamosios vietovės taršą ir pasitarnaus mokslinių tyrimų įgyvendinimui.
