Aplinkos ministras Simonas Gentvilas BNS sako, kad norint tapti klimatui neutraliu miestu reikia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką, o tuo turi rūpintis ne tik savivaldybė, bet ir verslas bei gyventojai.
„Iš esmės tai reiškia, kad savivaldybė audituoja tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose ir tarp gyventojų – kiek sukuriama anglies dvideginio emisijų, pasižiūrima, kur jas galima sutaupyti, ar to rajono miškai, upės, ežerai, žemės ūkis sugeria nesutaupytas emisijas“, – teigė ministras.
Anot jo, klimatui neutraliame mieste svarbu ne tik į aplinką išmetamas anglies dvideginio kiekis, bet ir atliekų tvarkymas, žaliosios erdvės ir daug kitų kriterijų.
„Pavyzdžiui, teršalų sklaida yra ne tiek klimatui, kiek miesto užterštumui žalingas, arba, tarkime, deginamas biokuras ar malkos lyg ir neutralus klimatui, bet gyventojui tai labai stipriai taršus, nes suodžiai ir smalkės trumpina gyvenimą. Tvarūs miestai – ne tik apie planetos klimatą, bet ir miesto klimatą ir jo atliekų tvarkymą, žaliųjų erdvių įvairovę ir prieinamumą. Atliekų tvarkyme, architektūroje, bioįvairovėje, kituose sektoriuose, daug, daug visko“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Aplinkos ministerija artimiausiu metu planuoja paruošti gaires, kuriomis vadovaujantis miestas galėtų tapti klimatui neutraliu – šiuo metu paskelbtas jų rengėjų konkursas, o jo laimėtojas gaires už 52 tūkst. eurų privalės parengti per septynis mėnesius, vėliausiai kitų metų pradžioje.
Dabartinės Vyriausybės programoje numatyta, kad bent vienas klimatui neutralus miestas Lietuvoje bus 2030 metais.
Anksčiau tikslą tapti pirmuoju tokiu miestu šalyje buvo įvardijusi Tauragė, tačiau jos meras Dovydas Kaminskas 2021-ųjų birželį tvirtino, kad tam trūksta duomenų ir žinių, ką konkrečiai reikia pasiekti.
Savivaldybės administracijos patarėja, neutralaus poveikio klimatui misijos Tauragėje vadovė Agnė Petrošiūtė sako, kad dėl informacijos trūkumo šį tikslą siekti sunku.
„Siekiant klimato neutralumo kyla daug iššūkių ir yra daug nežinomųjų, kadangi nėra konkrečių instrukcijų kaip tai pasiekti. Nors dalį informacijos apie miestų klimato neutralumą gauname iš Europos Komisijos, tačiau gairės, pritaikytos Lietuvai, būtų naudingos ir reikalingos ne tik Tauragei, bet ir kitiems Lietuvos miestams, kadangi informacija lietuvių kalba beveik neegzistuoja“, – BNS sakė A.Petrošiūtė.
S.Gentvilas sako, kad artimiausias klimatui neutralus miestas yra Danijos Samsės sala, kuriai toks statusas suteiktas 2008 metais.
„Danijos Vyriausybė dar 2000 metais tarp savo savivaldybių paskelbė konkursą – kas taps pirmąja tokia savivaldybe ir po aštuonerių metų Samsės sala ja tapo ir jau 15 metų yra klimatui neutrali“, – teigė jis.
Jungtinės Tautos nurodo, kad Samsėje, kurioje gyvena apie 3,7 tūkst. gyventojų, vietos bendruomenėms įrengus nuosavas vėjo, saulės ir biodujų jėgaines beveik nenaudojamas joks iškastinis kuras, saloje draudžiama naudoti plastiko maišelius, priimti kiti sprendimai, dėl kurių ši savivaldybė gerokai viršija ne tik Europos Sąjungos, bet ir nacionalinius užmojus šioje srityje.
