Vokietijoje dėl seklumos Reino upėje jau sutriko baržų eismas, todėl į Vidurio Europą plaukiojantys laivai yra priversti krauti laivus puse pajėgumo, o Katalonijoje, kurioje jau trejus metus trūksta vandens, Barselona nustojo laistyti savo parkus.
Po sausiausios per 500 metų vasaros didžioji Europos dalis yra apimta žiemos sausros, kurią lėmė klimato kaita, todėl vyriausybės vis labiau nerimauja dėl namų ūkių, ūkininkų ir gamyklų aprūpinimo vandeniu visame žemyne.
Sausį paskelbtame Austrijos Graco technologijos universiteto, kurio mokslininkai, naudodamiesi palydoviniais duomenimis, analizavo požeminio vandens atsargas, tyrime padaryta išvada, kad Europa nuo 2018 m. išgyvena sausrą ir jos vandens padėtis šiuo metu yra „labai pavojinga“.
„Niekada nebūčiau įsivaizdavęs, kad čia, Europoje, ypač Vokietijoje ar Austrijoje, vanduo taps problema. Iš tikrųjų čia kyla problemų dėl vandens tiekimo. Turime apie tai pagalvoti“, – sakė Torstenas Mayeris-Gürras, vienas iš tyrėjų.
Praėjusiais metais Pasaulinė meteorologijos tarnyba pareiškė, kad šiaurės pusrutulio sausrų tikimybė dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos padidėjo mažiausiai 20 kartų, ir įspėjo, kad tokie ekstremalūs laikotarpiai vis dažniau pasitaikys dėl visuotinio atšilimo.
„Neįprastas yra šių įvykių pasikartojimas, nes prieš metus jau patyrėme didelę ar ekstremalią sausrą, o 2018 m. – dar vieną“, – sakė Europos sausrų stebėjimo centro vyresnysis mokslininkas Andrea Toreti.
„Akivaizdu, kad kai kuriose Europos dalyse kritulių trūkumas ir dabartinis deficitas yra toks didelis, kad iki vasaros pradžios vandens lygį atkurti bus nelengva“, – „Euronews“ sakė A.Toreti. Ekspertai teigė, kad artimiausi mėnesiai bus lemiami.
ES programos „Copernicus“ sudarytame dabartinių sausrų Europoje žemėlapyje matyti perspėjimai dėl mažo kritulių kiekio ar dirvožemio drėgmės šiaurės ir pietų Ispanijos, šiaurės Italijos ir pietų Vokietijos teritorijose. Nukentėjo ir beveik visa Prancūzija.
Mėnuo be kritulių Prancūzijoje
Neseniai Prancūzijoje buvo užfiksuotos 32 dienos be žymesnių kritulių – ilgiausias laikotarpis nuo 1959 m., o valstybinis prognozių rengėjas Météo-France teigė, kad bent iki mėnesio pabaigos tikimasi mažai kritulių arba jų visai nenumatoma.
Klimatologas Simonas Mitelbergeris sakė, kad praėjusį mėnesį Prancūzijoje iškrito apie 75 proc. mažiau kritulių nei įprastai vasario mėnesį, o tai yra ištisus metus besitęsianti tendencija. Devynis iš pastarųjų 12 mėnesių kritulių kiekis buvo iki 85 proc. mažesnis už normą, sakė jis naujienų agentūrai „France Info“.
Prancūzijos mokslinių tyrimų centras CNRS teigė, kad palyginęs sausras iki 1945 m. ir nuo 1945 m. nustatė, jog praėjusios vasaros sausrą sukėlė antropogeninė klimato kaita, o šios žiemos sausrai būdingi „tie patys požymiai“.
Visų septynių pagrindinių šalies upių baseinų vietos valdžios institucijoms nurodyta pradėti taikyti vandens apribojimus, nes vyriausybė rengia krizių planą, kaip kovoti su vandens trūkumu, kuris, jos teigimu, neišvengiamai sukels „vandens trūkumo problemų“ šiais metais.
Prancūzijos kologinių permainų ministras Christophe'as Béchu perspėjo, kad ateinančiais metais Prancūzijai teks susidoroti su iki 40 proc. mažesniu vandens kiekiu, ir pridūrė, kad šalyje jau dabar yra „pavojaus būsena“ ir apribojimai kai kuriose vietovėse yra visiškai pagrįsti.
„Padėtis yra rimtesnė nei pernai šiuo metu“, – sakė Ch.Béchu. Keturių pietinių departamentų gyventojams uždrausta pripildyti baseinus ar plauti automobilius, o ūkininkai turi iki pusės sumažinti vandens suvartojimą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pakartodamas terminus, kuriuos jis vartojo apibūdindamas Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltą energetikos krizę, šią savaitę paragino parengti „blaivybės planą“ vandeniui taupyti ir perspėjo, kad „gausos laikas“ baigėsi.
„Mums visiems teks būti atsargiems“, – sakė jis. Tarp vyriausybės planų – modernizuoti žemės ūkio drėkinimą, kuris vasarą sudaro iki 80 proc. suvartojamo vandens, skatinti nuotekų perdirbimą ir mažinti nuostolius dėl nuotėkio.
Neišvengiama klimato kaitos realybė Ispanijoje
Visoje Ispanijoje nuo 2022 m. sausio vyrauja sausra, tačiau Katalonijoje vandens atsargos taip sumažėjo, kad šią savaitę valdžios institucijos priėmė įstatymus, tarp kurių – 40 proc. sumažinti žemės ūkyje naudojamo vandens kiekį, 15 proc. sumažinti pramonės reikmėms naudojamo vandens kiekį ir nuo 250 iki 230 litrų sumažinti vidutinį vienam gyventojui per parą tenkantį vandens kiekį.
Ispanijos meteorologijos agentūros „Aemet“ atstovas spaudai Rubenas del Campo teigė, kad artimiausiais mėnesiais padėtis nepagerės. Pasak jo, labiausiai nukentėjo šiaurinis šalies trečdalis, Andalūzijos ir pietinės Kastilijos-La Mančos dalys.
Paklaustas apie pasaulinio atšilimo vaidmenį, R.del Campo sakė, kad nors dėl Ispanijos geografinės padėties sausra visada buvo natūralus reiškinys, pastaraisiais dešimtmečiais pastebimi pokyčiai.
„Pastebėjome, kad sausros Ispanijos pietuose tęsiasi ilgiau, o kai prasideda lietūs, jie būna trumpesni, bet intensyvesni, – sakė jis. – Lietūs pasiskirstę labai dideliais atstumais. Kai lietūs smarkūs, jie mažiau naudingi rezervuarams pripildyti ir laukams laistyti, kuriems reikia švelnesnio lietaus.“
Sausio mėnesį Ispanijos aplinkos ministrė Teresa Ribera įspėjo apie neišvengiamą klimato kaitos realybę, sakydama, kad šalis turi būti pasirengusi „daug ilgesniems ekstremalių sausrų ciklams ir neįtikėtinai sunkių potvynių laikotarpiams“.
Ribera pažymėjo, kad nuo 1980 m. vidutinis turimo vandens kiekis sumažėjo 12 proc., o prognozės rodo, kad iki 2050 m. jis sumažės dar 14–40 proc.
„Negalime pasikliauti vien tik lietumi, kai norime užtikrinti geriamojo vandens tiekimą ar vandens tiekimą ekonominėms reikmėms“, – sakė ji.
Ispanijos socialistų vadovaujama vyriausybė sausio mėn. patvirtino 23 mlrd. eurų vertės planą, kuriuo siekiama apsaugoti ir pagerinti vandens tiekimą, investuojant į tokias sritis kaip infrastruktūra, vandens valymas ir valymas, drėkinimo modernizavimas ir potvynių rizikos valdymas.
Vandens telkiniai Italijoje – kritinės būklės
Pranešama, kad Italijos vyriausybė ruošiasi sukurti darbo grupę, į kurią įeis „superkomisaras“ ir kelių ministerijų pareigūnai, kad būtų galima kovoti su didelės sausros, kuri jau pradeda daryti poveikį žemės ūkiui, padariniais.
Vandens lygis Po upėje, ilgiausioje Italijos upėje, maitinančioje kelis šiaurinius ir centrinius regionus, buvo 61 proc. žemesnis nei vasario mėnesio norma. Nors pastaruoju metu iškritę krituliai šiek tiek sumažino spaudimą, aplinkos ir energetinio saugumo ministras Gilberto Pichetto praėjusią savaitę įspėjo, kad kai kuriose vietovėse gali tekti normuoti vandens kiekį.
„Sausros problema yra rimta, – sakė jis laikraščiui „Corriere della Sera“. – Turėjome tik pusę vidutinio sniego kiekio. Vandens keliai, ežerais ir rezervuarai – kritinės būklės, o hidroelektrinių baseinai susidūrė su dideliais sunkumais.“
Italijos nacionalinė mokslinių tyrimų taryba (CNR) praėjusį mėnesį pranešė, kad 2022 m. šiaurėje kritulių iškrito 40 proc. mažiau nei vidutiniškai, ir pridūrė, kad kritulių nebuvimas nuo 2023 m. pradžios buvo „reikšmingas“.
Vienas iš pagrindinių meteorologų Luca Mercalli teigė, kad Italija išvengs praėjusios vasaros ekstremalios sausros pasikartojimo tik tuo atveju, jei pavasarį bus gausu kritulių.
„Tai paskutinė viltis, – sakė jis. – Jei dvejus metus iš eilės neturėsime pavasarinio lietaus, tai bus pirmas toks atvejis“.
Alpės be sniego
Vidurio ir Šiaurės Europoje kritulių trūkumas iki šiol daugiausia pasireiškė Alpių regionuose, kur žiemą turistai susidūrė su slidinėjimo trasomis be sniego.
Pavyzdžiui, Austrijos Tirolio žemėje Landecko ir Reutės miestuose užfiksuota sausiausia žiema per visą istoriją, o kai kuriose Šveicarijos dalyse savivaldybėms vėl teko raginti gyventojus taupyti vandenį, nors tai jau buvo daroma praėjusią vasarą.
Tačiau mokslininkai įspėja, kad žiemos sausros poveikis artimiausiais mėnesiais greičiausiai bus juntamas Vokietijos ir Austrijos žemutiniuose regionuose: mažiau sniego per žiemą reiškia mažiau tirpstančio vandens, kuriuo šiltuoju metų laiku bus maitinamos Vidurio Europos upės.
„Šiandieninis sniego trūkumas gali tapti rytdienos vasaros sausra“, – sakė Ciuricho ETH universiteto hidrologijos ir klimato poveikio profesorė Manuela Brunner.
„Jei šio pavasario orai bus panašūs į 2022 m., sausringumas gerokai padidės“, – agentūrai DPA sakė Vienos meteorologijos ir klimatologijos instituto meteorologas Josefas Eitzingeris naujienų agentūrai.
Jis atkreipė dėmesį į istoriškai žemą vandens lygį Neusiedlio ežere – pagrindiniame vandens šaltinyje, esančiame Austrijos ir Vengrijos pasienyje.
