Tikimasi, kad jos padės jau iki 2030 m. gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir energijos suvartojimą ES pastatų sektoriuje, o iki 2050 m. padaryti jį neutralų klimatui. Kartu siekiama paspartinti energijos netaupančių pastatų renovaciją ir sustiprinti visuomenės žinojimą apie energetinį efektyvumą.
Jau prieš mėnesį priemonėms, skirtoms renovacijos tempui spartinti ir energijos suvartojimui bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui mažinti, pritarė EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas (ITRE).
„Didėjant energijos kainoms didžiausias dėmesys buvo skiriamas energijos vartojimo efektyvumo ir taupymo priemonėms, o gerinant Europos pastatų efektyvumą nuolat mažės sąskaitos už energiją bei priklausomybė nuo energijos importo“, – tuomet sakė EP pranešėjas šiuo klausimu žaliųjų atstovas airis Ciaránas Cuffe.
Numato išimtis
Įgyvendindami vadinamąjį žaliąjį kursą ir siekdami klimatui neutralaus pastatų ūkio iki 2050 m., europarlamentarai siūlo jau nuo 2028 m. reikalauti, kad visi nauji pastatai būtų netaršūs.
Naujiems pastatams, kurie bus naudojami, eksploatuojami arba priklausys valdžios institucijoms, tai turėtų būti taikoma jau nuo 2026-ųjų.
Visuose naujuose pastatuose saulės energijos technologijos turėtų būti įrengtos iki 2028 m., kai tai techniškai tinkama ir ekonomiškai įmanoma, o kapitališkai renovuojamuose gyvenamuosiuose pastatuose – iki 2032 m.
Pagal naująją Pastatų energinio naudingumo direktyvą (EPBD), didžiausią energetinio naudingumo standartą atitinkantys pastatai būtų prilyginti A klasei, o 15 proc. prasčiausių pastatų – G klasei.
Jau esantys gyvenamieji pastatai turėtų būti laipsniškai renovuojami ir atitikti minimalius energetinio naudingumo standartus: iki 2030-ųjų – bent E, o iki 2033-ųjų – D klasę.
Negyvenamieji ir viešieji pastatai šias klases turėtų pasiekti trejais metais anksčiau (atitinkamai iki 2027 m. ir 2030 m.)
Šiems tikslams pasiekti europarlamentarai siūlo ES narėms patvirtinti nacionalinius pastatų renovacijos planus ir paramos schemas ypač pažeidžiamiems namų ūkiams.
Pastatai išskiria 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų
Paminklams naujosios taisyklės nebūtų taikomos. Bendrijos valstybės galėtų nuspręsti taisyklių netaikyti pastatams, saugomiems dėl ypatingos architektūrinės ar istorinės svarbos, techniniams ar laikinai naudojamiems pastatams, bažnyčioms ir kulto vietoms.
Išimtis taip pat būtų galima taikyti valstybiniams socialiniams būstams, dėl kurių renovacijos padidėtų nuomos kaina, o to būtų neįmanoma kompensuoti mažesnėmis sąskaitomis už energiją.
Į nacionalinius renovacijos planus turėtų būti įtrauktos paramos schemos su realiais tikslais ir priemonės, palengvinančios prieigą prie dotacijų bei finansavimo.
Valstybės narės turėtų atidaryti nemokamus informacijos punktus ir sukurti sąnaudų atžvilgiu neutralias renovacijos schemas.
Pastatams tenka 40 proc. visos suvartojamos energijos, jie išskiria 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Finansinėmis priemonėmis turėtų būti skatinama nuodugni renovacija, ypač labiausiai energiją švaistančių pastatų, o pažeidžiamiems namų ūkiams turėtų būti teikiamos tikslinės dotacijos bei subsidijos.
Be kita ko, ES valstybės turėtų užtikrinti, kad nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę nebūtų leidžiama naudoti iškastinio kuro šildymo sistemose naujuose pastatuose ir pastatuose, kuriuose atliekama visapusė renovacija arba šildymo sistemos renovacija.
Jų turėtų būti visiškai atsisakyta iki 2035 m., nebent EK leistų juos naudoti iki 2040 m.
Komisijos duomenimis, ES pastatams tenka 40 proc. visos suvartojamos energijos, jie išskiria 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. 2021 m. gruodį buvo pateiktas pasiūlymas peržiūrėti Pastatų energinio naudingumo direktyvą, kuri yra vadinamojo ‘Fit for 55’ paketo dalis.
Antradienį europarlamentarai balsuos dėl direktyvos atnaujinimo po pirmojo svarstymo. Tuomet šis dokumentas taps EP derybine pozicija diskusijose su Taryba, kad būtų susitarta dėl galutinės projekto formos.