Kai kurie net teigia, kad visas plastikas yra blogis, o perdirbimas sukelia papildomą žalą aplinkai. Šiame straipsnyje pabandysime išsiaiškinti, kokie yra tikslūs plastiko perdirbimo procesai, ar jie yra saugūs gamtai bei žmonėms, o taip pat aptarsime, į ką svarbu atkreipti dėmesį rūšiuojant plastiko atliekas.
Plastiko rūšiavimo nauda – neginčijama
Plastikas – populiari ir labai universali medžiaga, iš kurios pagamintus daiktus naudojame kasdien. Tačiau rinkdamiesi kuo daugiau perdirbto plastiko galime ne tik mažinti poreikį kurti naują, bet ir tausoti neatsinaujinantį iškastinį kurą (naftą), mažinti naujo plastiko gamybai reikalingas energijos sąnaudas ir sumažinti į atmosferą išmetamų dujų, pavyzdžiui, anglies dioksido, kiekį.
„Gamtos ateities“ viešinimo ir marketingo vadovės Dianos Ramanauskaitės teigimu, ši medžiaga, nors ir yra neatsiejama nuo mūsų kasdienybės bei palengvinanti buitį, palieka didžiulį pėdsaką gamtoje.
„Neperdirbamas plastikas suyra ypač lėtai: gali prireikti net iki 1000 m. Be to, plastikinis gaminys niekada neišnyksta iki galo, tik virsta į mikroplastiką, vėliau suyrantį į dar mažesnes daleles – nanoplastiką. Sunku patikėti, bet vartodami maistą iš plastikinių pakuočių per metus galime savo skrandį užteršti daugiau nei 200 g mikroplastiko“, – tikina D.Ramanauskaitė.
Didžioji dalis visuomenės į plastikinių gaminių naudojimą žvelgia savaip.
„Vienkartiniai gaminiai dalies vartotojų yra vertinami prastai pirmiausia dėl to, kad yra naudojami labai trumpai: vos tik panaudoti minimaliam patogumui sukurti – ypač kalbant apie įvairias pakuotes – išmetami beveik nauji.
Tačiau didžiausia bėda yra ta, kad tokiems produktams gaminti sunaudotas plastikas apskritai nėra perdirbamas: plastikiniai maišeliai vengtini ir šalinami iš rūšiavimo linijų, nes juos sunku apdoroti, jie užkemša perdirbimo centrų įrangą, lėtina perdirbimo procesą. Dėl to absoliuti dauguma plastikinių maišelių, įskaitant įvairias pakuotes ir burbulinę plėvelę, perrūšiavus visą surinktą plastiko atliekų srautą, keliauja į mišrių atliekų sąvartynus arba yra deginami“, – pasakoja D.Ramanauskaitė.
Šiai problemai spręsti ES ir kitų šalių reikalavimu vis labiau griežtinamas plastiko vartojimas, atsisakant dalies gaminių iš šio plastiko ir reguliuojant plastikinių gaminių sudėtį. Reikalaujama, kad plastikiniuose gaminiuose būtų vis daugiau perdirbtų ir perdirbti tinkamų polimerų.
Tai reiškia, kad ilgainiui vienkartinį plastiką vis labiau iš rinkos stums perdirbamas plastikas. Toks sprendimas priimtas reaguojant į besikeičiančius įstatymus ir kartu – keičiantis maisto ir gėrimų pakuočių gamintojų sąmoningumui. Vis daugiau jų pertvarko savo veiklą ir naudoja daugiau pakuočių, kurios gali būti 100 % perdirbamos.
Kas gaminama iš perdirbto plastiko ir kokie yra tikslūs plastiko perdirbimo procesai?
Iš perdirbto plastiko gali būti kuriama plati gaminių pasiūla, įskaitant gėrimų buteliai ir padėklai maistui, poliesterio audinys drabužiams, šiukšlių konteineriai ir maisto dėžės, šiukšlių maišai ir krepšiai, vamzdžiai, pakavimo juostos, užpildai, automobilių ratlankiai ir buferiai, drėgmei, vandeniui atsparios membranos, daugkartinio naudojimo dėžės ir padėklai, vazonai, sėklų padėklai, laistytuvai ir kita.
Perdirbti netinkamos atliekos yra vežamos į kogeneracines elektrines – ten iš jų gaminama elektros ir šilumos energija. Pavojingos atliekos bei tos, kurių niekaip kitaip negalima panaudoti, keliauja į sąvartynus.
Gyventojus visuomet domina klausimas: kur iš rūšiavimo konteinerių surinktas plastikas keliauja toliau? D.Ramanauskaitė išdėstė tikslius plastiko perdirbimo procesus.
„Išrūšiuotos ir atliekų vežėjų surinktos plastiko atliekos pirmiausia yra vežamos į pakartotinio rūšiavimo centrus, kad būtų dar kartą perrūšiuotos. Nuo plastikinių pakuočių ir kitų plastiko atliekų rankiniu būdu atskiriamos priemaišos, t. y., tarp minėtų atliekų patekusios kitos medžiagos, pavyzdžiui: popierius, kartonas, metalas, anksčiau tekste išvardyti tolimesnį perdirbimo procesą komplikuojantys plastiko gaminiai, kaip vienkartiniai maišeliai ir kt. Tarp netinkamų tolimesniam perdirbimo procesui elementų patenka ir plastikų atliekos, užterštos riebalais, maisto likučiais ar kitomis pavojingomis medžiagomis. Taigi atliekos išrūšiuojamos ir atskiriamos pagal rūšį, spalvą ir kitus kriterijus“, – pasakoja „Gamtos ateities“ viešinimo ir marketingo vadovė.
Tolimesnis perdirbimo etapas, D.Ramanauskaitės teigimu, yra plastiko atliekų smulkinimas. „Plastikinių pakuočių ir plastiko atliekos juostiniu konvejeriu transportuojamos į smulkintuvą, kur yra smulkinamos, vėliau – konvejeriu paduodamos į plovimo įrenginius: centrifugą, skirtą labai užterštoms žaliavoms plauti, ir plovimo vonią, kurioje yra nusodinamos sunkesnės už plėvelę ir perdirbti netinkamos atliekos.
Plovimo proceso metu antrinės žaliavos yra plaunamos šaltu vandeniu. Pašalinamos žemės, dulkės bei kitos priemaišos. Išplautas ir išskalautas susmulkintas plastikas yra perduodamas į centrifugą sausinti, ten veikiant išcentrinei jėgai atskiriamas vanduo. Atskyrus vandenį, medžiaga vakuumu keliauja į išcentrinį karšto oro džiovintuvą. Išlydyta, ataušinta, švari ir sausa žaliava siunčiama į granuliavimo sandėlį: čia formuojamos perdirbto plastiko granulės – naujiems gaminiams kurti“, – užbaigia D.Ramauskaitė.
Kad ir kaip būtų, perdirbant visgi mažėja daugelio plastikų kokybė. Plastikas – tai ilgos polimerų grandinės. Perdirbimo metu jos trumpėja, todėl ši medžiaga ilgainiui praranda gerąsias savo savybes: lankstumą, atsparumą aplinkos poveikiui, tvirtumą. Skaičiuojama, kad daugelį plastikų galima perdirbti iki 2 – 3 kartų.
Esminės plastiko rūšiavimo taisyklės
Rūšiuoti plastikinius gaminius – sveikintinas sprendimas. Tačiau ne mažiau svarbu tai atlikti teisingai. Būtina aiškiai žinoti, ką galima mesti į plastikui skirtus konteinerius. Į plastiko atliekų konteinerį galima mesti: plastikinius butelius, „Tetra Pak“, „Elopak“ (nuo sulčių, pieno) ir kitas daugiasluoksnes pakuotes, taip pat plastikines maisto pakuotes; dėžutes ir indelius, tuščią buitinių valymo priemonių tarą, polietileno maišelius ir plėvelę, saldainių, traškučių ar kitų produktų plastikines pakuotes bei kitus plastikinius įpakavimus, kuriuose yra įspausti PET, HDPE, LDPE, PP ar PS ženklai.
„Pradedant rūšiuoti, visada svarbu apsižvalgyti, kokia rūšiavimo konteinerių infrastruktūra yra arčiausiai jūsų namų. Pavyzdžiui, stiklas visuomet metamas į atskirą konteinerį, tačiau, priklausomai nuo miesto ar net rajono, popierių, plastiką, metalą daug kur galima mesti į tą patį konteinerį. Tad kartu su plastiku į vieną talpą gali keliauti ir metalinės pakuotės: metaliniai dangteliai, gėrimų ir konservų skardinės, kitos smulkios atliekos iš metalo.
Rūšiuojant svarbu žinoti – jeigu plastikinėse pakuotėse yra likę skysčio ar kitų medžiagų, galinčių suteršti kitas atliekas, tokie likučiai turi būti išpilami. Išmetamas pakuotes rekomenduojama išskalauti. Siekti labai aukšto švaros lygio ar sausinti pakuočių nebūtina. Perdirbamas plastikas gamyklose paprastai yra plaunamas, bet mūsų atsakomybė – pašalinti maisto ir skysčių likučius, kad nebūtų suteptos kitos pakuotės.
Taip pat svarbu žinoti, kad visos perdirbamos plastikinės pakuotės yra pažymėtos perdirbimo simboliu. Dažniausiai tai būna vienas iš šių ženklų: PET, HDPE, LDPE, PP. Verta įsidėmėti ir tai, kad plastikinių pakuočių į rūšiavimo konteinerį tilps gerokai daugiau, jeigu prieš išmetant jos bus suspaudžiamos“ , – pataria D.Ramanauskaitė.
Lygiai taip pat privalu atkreipti dėmesį į tai, ko negalima mesti į plastikui skirtus konteinerius. „Į šiuos konteinerius negalima mesti medicininių atliekų, švirkštų, higienos reikmenų, dantų šepetėlių, skutimosi peiliukų, kompaktinių diskų, vaizdo kasečių, fotojuostelių, veido kaukių – tokias šiukšles reikia mesti į buitinių atliekų konteinerius.
Vežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles reikia: tepalo bakelius, indelius nuo dažų, antifrizo pakuotes, smulkią ir stambią elektroninę įrangą, pavojingų medžiagų tarą, žaislus iš plastiko su elektroniniais įtaisais, plastikines dailylentes ar kitas į plastiką panašias remonto atliekas. Pasibaigusio galiojimo medikamentus turime atiduoti juos surenkančioms vaistinėms. O užstato sistemoje dalyvaujanti pakuotė turi būti grąžinta į taromatus.
Kartais pamirštama, kad plastiko konteineris yra skirtas būtent pakuotėms rūšiuoti, todėl kiti, nors ir plastikiniai, daiktai neturėtų būti čia metami, nes ne visada galima nustatyti jų sudėtį. Juolab jei pakuotė ar kitoks daiktas yra pagamintas iš kelių rūšių plastiko, dažniausiai jis nebus perdirbamas, nes tai yra labai brangus ir sudėtingas procesas. Tokie plastikiniai gaminiai paprastai yra deginami ir naudojami energijai gauti, nors tai ir mažiau aplinkai draugiškas sprendimas nei perdirbimas“, – pasakoja „Gamtos ateities“ viešinimo ir marketingo vadovė.
Plastiko perdirbimo ypatybės mūsų šalyje
Kalbant apie rūšiavimo ir perdirbimo svarbą, neretai kyla klausimų apie tolesnį išrūšiuotų atliekų kelią. Įvairios atliekos surinktos ir išrūšiuotos skirtingai panaudojamos. Mokslininkai visame pasaulyje kuria technologijas, kurios padėtų lengviau perdirbti plastiką, o perdirbtą tikslingai panaudoti, įvairios inovacijos taikomos ir Lietuvoje.
Plastiko perdirbimu užsiimanti ir inovatyvius sprendimus veikloje taikanti UAB „Maldis“ mūsų šalyje veiklą vykdo jau 30 metų ir yra vieni iš didžiausių antrinių žaliavų perdirbėjų bei produkcijos iš antrinių žaliavų gamintojų Baltijos šalyse. Bendrovė puoselėja harmoningo požiūrio į aplinką idėją bei sėkmingai dirba Lietuvos bei užsienio rinkose ir kaip perdirbėjai, ir kaip gamintojai.
Bendrovės direktorius Modestas Vaitiekūnas teigia, kad UAB „Maldis“ veikla apima visą polietileno pakuotės atliekų perdirbimo ciklą: pradedant plastiko atliekų rankiniu rūšiavimu, smulkinimu bei plovimu įrenginiais ir baigiant galutiniu produktu – antrinėmis polietileno granulėmis bei hidroizoliacine polietileno plėvele.
„Įmonė perdirba tik LDPE, tai yra, žemo tankio polietileną. Perdirbimo procesui svarbu tinkamas žaliavos išrūšiavimas, konkrečiau, kitų plastikų atskyrimas. Tuomet polietilenas yra smulkinamas, plaunamas, sausinamas, aglomeruojamas ir galiausiai pagaminamos polietileno granulės“, – pasakoja M.Vaitiekūnas.
UAB „Maldis“ yra vieni iš nedaugelio Lietuvoje ir kitose rinkose turintys teisę savo gaminamą plėvelę ženklinti CE ženklu, kuris žinomas visame pasaulyje. Kokia šio ženklo reikšmė?
„Šiuo ženklu pažymėti produktai visame pasaulyje yra atpažįstami dėl to, kad gamintojas neša atsakomybę už savo gaminį. CE ženklintos produkcijos atsekamumas yra aiškus ir paprastas. Taip pat CE ženklinta produkcija atitinka standartus, kuriuos įmonė įsipareigoja atitikti. Na, o gaminama produkcija yra atidžiai tikrinama laboratorijose“, – teigia M.Vaitiekūnas.
Didelės pažangos, išradimų, naujų technologijų ir intensyvios kaitos kontekste, dažnas pamirštame apie ryšį su aplinka. UAB „Maldis“ siekia svariai prisidėti prie žemės resursų išsaugojimo bei švaresnės bei sveikesnės aplinkos, todėl renkasi draugiškus klimato atžvilgiu sprendimus.
„Perdirbimas iš principo yra aplinką tausojantis procesas, nes perdirbant į gamtą nepatenka plastikas, kuris ilgai nesuyra. Mums rūpi mūsų vaikų ateitis, todėl stengiamės dirbti saugiai ir atsakingai, o taip pat labai džiaugiamės, kad iš perdirbto polietileno pagaminti produktai savo savybėmis neatsilieka nuo pirminių“, – teigia M.Vaitiekūnas.
Kiekvienam iš mūsų svarbu rūšiuoti ir grąžinti perdirbti nenaudojamas pakuotes – visi turime galimybę atsakingai priimti pareigą tausoti gamtą, prisidėti prie trapiausių jos kūrinių išsaugojimo. UAB „Maldis“ direktorius turi ir vieną esminį patarimą rūšiuojantiems plastiko gaminius.
„Mes galime tik pasidžiaugti, kad vis daugiau žmonių tampa sąmoningais ir rūšiuoja. Bet koks rūšiavimas yra didelis žingsnis į priekį. Tikrai nesitikime, kad eiliniai žmonės skirtų plastiko gaminius pagal rūšis, nes tai sudėtinga. Turime vieną pagrindinį prašymą – tiesiog rūšiuoti plastiką, popierių ir stiklą ir viską mesti tik į tam skirtus konteinerius. Pavyzdžiui, plastiko perdirbimo procese popierius virsta medžiu, o tai, žinoma, nėra gerai. Todėl kiek įmanoma atsakingiau reikėtų atskirti skirtingas medžiagas“, – užbaigia M.Vaitiekūnas.
Atsakingo rūšiavimo taisyklės, pateiktos straipsnyje, kiekvienam iš mūsų gali suteikti sąmoningumo, tapsiančio mūsų kasdienybės dalimi.
Jei turite klausimų apie plastiko ar kitų medžiagų rūšiavimą, atsakymų galite ieškoti „Gamtos ateities“ sukurtame Rūšiavimo gide (https://gamtosateitis.lt/rusiavimo-abc/)
