Brazilijos kosmoso agentūros INPE duomenimis, DETER stebėjimo sistemos palydovinės nuotraukos parodė, kad sunaikinta 167 kvadratinių kilometrų teritorija.
Tai prilygsta 22 000 futbolo aikščių, tačiau, palyginti su 2022 metų sausio mėnesiu, kai valdžioje buvo kraštutinių dešiniųjų klimato kaitos skeptikas Jairas Bolsonaro, miškai buvo iškirsti 430 kvadratinių kilometrų plote.
Ši žinia buvo paskelbta prieš pat L.I.Lulos da Silvos susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu Vašingtone.
Nepaisant to, kad per metus miškų kirtimas sumažėjo, naujas sausio mėnesio rodiklis vis tiek yra didesnis nei per dvejus iš ketverių J.Bolsonaro prezidentavimo metų.
2019 metais jis buvo 136 kvadratiniai kilometrai, o 2021 metais – tik 83 kvadratiniai kilometrai.
Tačiau per J.Bolsonaro prezidentavimo laikotarpį, palyginti su ankstesniu dešimtmečiu, vidutinis metinis miškų kirtimas padidėjo 75 proc.
J.Bolsonaro inicijavo politiką, kuri buvo palanki žemės ūkio ir medienos ruošos pramonės šakoms, labiausiai atsakingoms už miškų naikinimą.
Praėjusio mėnesio duomenys „gali atspindėti aplinkos apsaugos darbotvarkės atnaujinimą“, kurią L.I.Lulos da Silvos administracija laikė prioritetu, teigė Pasaulio gamtos fondo (WWF) Brazilijos padalinys.
Tačiau WWF įspėjo, kad „dar per anksti kalbėti apie didėjančio miškų kirtimo stabdymą“, jau vien dėl to, kad miškų kirtimas paprastai pasiekia piką sausuoju metų laiku, kuris prasideda birželio mėnesį.
„Miškų kirtimo ir miškų gaisrų prevencijos ir kontrolės veiksmų planai turi būti skubiai pertvarkyti, kad Brazilija vėl taptų tarptautine aplinkosaugos lydere“, – sakė WWF Brazilijoje gamtosaugos specialistas Frederico Machado.
Jis apkaltino J.Bolsonaro politiką „antiaplinkosaugine“ ir „nusikalstama“.
Anksčiau, 2003–2010 metais, Brazilijai vadovavęs L.I.Lula da Silva pažadėjo atkurti vyriausybines agentūras, kurioms pavesta saugoti aplinką, po to, kai J.Bolsonaro smarkiai apkarpė jų biudžetą ir sumažino darbuotojų skaičių.
Jis taip pat paskelbė plataus užmojo tikslą iki 2030 metų visiškai nekirsti miškų.
Tam jis tikisi tarptautinės pagalbos, visų pirma iš Amazonės fondo, į kurį daugiausia lėšų investuoja Vokietija ir Norvegija.
