Geras grupės ŽAS bičiulis Martynas Starkus su šypsena pasakoja apie tai, kaip „žasai“ pasikeitė per tuos 15 metų.
„ŽAS'ai sensta. Su jais (net kada jie kartu) jau galima susikalbėti: balsai tapo ramesni, nebe tokie skardūs, atsirado daugiau pauzių, atodūsių. Pastaraisiais metais jie netgi klauso, ką kalba kiti ir jau šnekėti pradėjo kur kas įvairesnėmis temomis – ne tik apie ŽAS. Nieko keisto, kad ir konfliktinės situacijos jų irgi pradėjo vengti. Būna, kad Choras, vedinas grynai jaunatviško polėkio likučių, iš inercijos dar kur ir užbaubia, tačiau tuo visos sceninės, parodomosios agresijos atsargos ir išsikvepia. Jie romantiškėja, ankščiau eina miegoti ir vis dažniau vartoja vaistus. O tarp labiausiai naudojamų žodžių junginių dominuoja frazė „Ar atsimeni, kaip...“.
Ir nors kaip niekada ankščiau jie yra kupini saviironijos ir gebėjimo pasijuokti iš savęs, šios charizmatiškos asmenybės tapo daug jautresnės. Net apvytusi lauko gėlių puokštė, įteikta koncerto metu, gali išspausti muzikantų ašaras tikintis, kad nors kartą ji įteikta ne draugų užsakymu, o atnešta paprasto, eilinio melomano.
AC/DC po 15 gyvavimo metų grįžo prie komercinės sėkmės, „Metallica“ išleido albumą, kuris buvo perkamiausias Britanijoje, „Guns'n' Roses“ po tiek laiko buvo jau išsiskirstę. Įdomu, kas laukia ŽAS?“, – klausia Marčius.