Sutikęs Valdą paprastą dieną, net neįtartumei, kad vaikinas užima solidžias direktoriaus pareigas. „Kostiumą dėviu tik ypatingomis progomis", - juokiasi Valdas Petreikis.
Vardas, pavardė: Valdas Petreikis.
Gimimo data, vieta: 1983 10 12, Klaipėda. 25 m.
Šeima, kurioje gimė: mama Audronė - muitinės darbuotoja.
Šeiminė padėtis: nevedęs, turi širdies draugę.
Išsilavinimas: Vilniaus universitete įgijo ekonomikos bakalauro laipsnį.
Dabartinė veikla: Ūkio banko teatro arenos direktorius.
Valdai, esi vienturtis sūnus. Apie tokius dažniausiai šnekama - išlepintas, pasipūtęs...
Mama visada mane labai mylėjo ir iki šiol myli, tačiau niekada nebuvau per daug lepinamas. Negimiau su marškinėliais, ant auksinio padėklo niekas nieko neatnešė, visada buvau labai savarankiškas. Kadangi gyvenau Palangoje, visos mano vasaros buvo parduotos.
Tai Tu vienas iš tų vaikinų, kurie vaikšto paplūdimyje ir šaukia: „Karšti čeburekai, šaltas alus..."
Na, čeburekų nešioti neteko, bet ledus tikrai pardavinėjau. Vėliau gatvėje prekiaudavau žaislais, dirbau padavėju, barmenu... Džiaugiuosi šia patirtimi, kuri padėjo suvokti, kad pinigai nėra lengvai uždirbami.
Internete apie Tave yra labai mažai informacijos ir vos kelios nuotraukos, o juk kalbama, kad Tu - naujasis svajonių jaunikis!
Kol kas nesu padaręs nieko ypatinga, apie ką būtų galima pasakoti. Man ne aktualu, kad mane kalbintų žurnalistai. Gyvenu savo gyvenimą, dirbu... Galbūt ateityje, kai nuveiksiu kažką prasminga, norėčiau, jog žmonės kalbėtų, klausinėtų apie mano darbus, o ne apie tai, ką aš dariau, kur ėjau ir su kuo miegojau. Į vakarėlius vaikštau ne todėl, kad norėčiau pasirodyti. Man patinka bendrauti. O apie tai, jog mane pakrikštys naujuoju svajonių jaunikiu, aš net negalvojau, nes man tai visiškai neaktualu.
Tavo širdis užimta?
Taip. Mano širdis priklauso merginai, kuri šoka baletą ir šiuo metu gyvena ne Lietuvoje.
Ji turėtų būti be galo tolerantiška, nes vos pasirodė nuotrauka, kurioje Tu stovi greta Agnės Jagelavičiūtės, žurnalistai suskubo jus suporuoti.
Nemanau, kad bus kažkokių konfliktų, nes nei nuotraukos, nei interpretacijos nieko nekeičia. Agnė yra mano draugė. Viskas tuo ir pasakyta.
Tau tik 25-eri, tačiau jau užimi solidžias pareigas.
Pareigos nėra solidžios, tiesiog šis projektas - mano ir partnerių idėja. Po mūsų Arenos stogu vietą surado tokių garsių menininkų kaip Oskaro Koršunovo, Andželikos Cholinos, Gyčio Ivanausko darbai. Nepasakyčiau, kad aš esu „prie meno", tačiau visuomet domėjausi teatru, kinu, koncertais ir, apskritai, kokybiška kultūra. Norisi, kad jos būtų kuo daugiau, kad ji turėtų galimybę augti ir vystytis.
Dažnai tenka dėvėti kostiumą?
Nelabai, dažniausiai per oficialius susitikimus, premjeras, rimtus vakarėlius. Kostiumas galbūt įpareigoja tvarkingiau elgtis.
Ką veiki laisvalaikiu?
Mėgstu teatrą, kiną, literatūrą. Mielai laiką leidžiu draugų kompanijoje, sportuoju. Vėl prisiminiau šachmatus. Jais žaisdavo mano senelis, kuris vaikystėje mane to ir išmokė. Viskam reikia laiko. Po sunkios darbo dienos kartais pajėgiu tik atsigulti ir pažiūrėti gerą filmą.
Gyveni vienas, todėl, spėju, tenka dažnai gaminti maistą?
Na, aš iš tų, kurie renkasi kavinių maistą. Tiesa, pusryčius pradėjau dažniau valgyti namuose, juk pasigaminti sumuštinį kiekvienas moka.
Vilniuje gyveni jau septynerius metus. Smagu grįžti į Palangą pas mamą?
Taip, ten visada bus mano namai. Palanga - nuostabus miestas, Gaila, kad tam tikra publika verčia ten jaustis nejaukiai. Gera pamatyti mamą, savo šunis. Palangą labiau mėgstu tada, kai joje nėra poilsiautojų - ji daug gražesnė.
