Nevykusi Violeta
„To priežastis – prastas pagrindinės spektaklio herojės Violetos, kurios partiją atliko Asmik Grigorian, dainavimas“, – rašo redaktorius H.Hoholtas interneto tinklalapyje kulturkompasset media hause.com po viešnagės Vilniuje, kur klausėsi Giuseppe Verdi „Traviatos“. Operos žinovas katastrofa vadina tai, kad A.Grigorian dainavo kaip vidutinio lygio popžvaigždė, mėginanti parodijuoti operos arijas, tačiau priduria, jog solistė scenoje atrodo labai graži ir puikiai tinka šiam vaidmeniui, deja, neturi Violetos partijai būtino balso.
H.Hoholtas apgailestauja, kad Gintauto Kėvišo vadovaujamas operos teatras, per naujametį spektaklį Violetos vaidmenį patikėjęs sopranui A.Grigorian, parodė nepagarbą elegantiškai ir nemažus pinigus už bilietus sumokėjusiai publikai. Visi, matę pirmąjį operos veiksmą, galėjo įsitikinti, jog solistė netinkamai pasirengusi atlikti dvi pagrindines operos arijas, tarp jų ir garsiąją „E Strano“, neturi tam reikiamos kvalifikacijos ir arijoms būtinos koloratūros, nemoka valdyti balso, nesugeba išdainuoti aukštų natų ir bando apgauti publiką vaizduodama, kad taip ir turi būti. „Todėl suprantama, jog publika turėjo būti nepatenkinta. Kompozitorius G.Verdi, išgirdęs A.Grigorian dainavimą, greičiausiai būtų apsivertęs kape, – daro išvadą operos kritikas ir priduria: – Per iškilmingą Naujųjų metų spektaklį, kurio bilietai ypač brangūs, operos teatras privalo išleisti į sceną pačius geriausius savo solistus. Jeigu jų neturi, vertėtų pasidairyti po kitus teatrus. Kitos išeities nėra, nes daryti taip, kaip gruodžio 31 dieną pasielgė Vilniaus teatras, – neleistina.“
Komplimentai vyrams
O štai tenoras Vaidas Vyšniauskas H.Hoholtui paliko gerą įspūdį, nors jo kuriamas Alfredas ir turi nedidelių problemų, kai reikia dainuoti pianissimo. Užtat stiprus ir gražus itališko tembro V.Vyšniausko balsas puikiai skamba atliekant visus fortissimo, kurie yra tokie svarbūs Alfredo vaidmeniui. „Gerų dainavimo gebėjimų parodė ir Žermoną įkūnijęs Dainius Stumbras. Šis solistas nėra pats geriausias mano girdėtas Alfredo tėvo vaidmens kūrėjas, tačiau puikiai tam tiko. Jis mane įtikino. Žermono arija iš antrojo veiksmo ir duetai su A.Grigorian bei V.Vyšniausku buvo gražiai pateikti. D.Stumbras vaidino ir dainavo puikiai. Kaip visuomet pradžiugino ir teatro choras“, – toliau aprašo savo įspūdžius H.Hoholtas.
Jo manymu, vykusiai į „Traviatos“ veiksmą įsitraukė ir statistai bei šokėjai. Puikiai su užduotimi susidorojo spektakliui dirigavęs Robertas Šervenikas. Tik kartais jo vadovaujamas orkestras šiek tiek skubino arijų tempą, o tai vietomis kliudė atsiskleisti dainininkų, pavyzdžiui, D.Stumbro, balso grožiui. Tačiau H.Hoholtas pabrėžia, kad R.Šervenikas, kaip teatro muzikos vadovas, turėjo ištarti griežtą „ne“ tam, kad Violetos vaidmenį atliktų A.Grigorian, nes toks yra jo darbas ir pareiga. Būtent dirigentas atsako už muzikos kokybę.
Milane grąžintų bilietą
Spektaklyje būta ir gerų dalykų. Scotto Zielinskio apšvietimas ir Leigho Haaso vaizdo dizainas – puikios kokybės ir ypač derėjo prie muzikos. „Man patiko ši „disco" versijos vilniečių “Traviata". Prie jos puikiai derėjo ir Elisabeth Caitlin Ward sukurti kostiumai. Nors moterų drabužiai buvo prastai pasiūti, jie teikė spektakliui jaunatviškumo ir kūrė tinkamą jaunų žmonių šventės atmosferą“, – dėsto muzikos žinovas. Paskui jis primena, kad šiuo metu Vilniaus teatras savo repertuare turi tris G.Verdi pastatymus – „Traviatą“, „Kaukių balių“ ir „Rigoletą“, tačiau „Traviata“ yra pats geriausias. Toks jis tapo režisieriaus ir choreografo Cheno Shi–Zhengo dėka.
Baigdamas recenziją autorius rašo: „Jeigu Naujųjų metų išvakarėse būčiau buvęs Milane, siekdamas atgauti pinigus būčiau grąžinęs bilietus į kasą. Vilniaus spektaklis atskleidė, kad teatro vadybininkai neatsakingai elgiasi su žiūrovais. O gal taip siekta parodyti garbingai publikai, tarp kurios buvo daug Seimo narių, kokia prasta yra operos teatro padėtis? Jei taip, tada G.Kėvišas pasiekė, ko norėjo. Juk tai buvo paskutinis Vilniaus, kaip 2009 metų Europos kultūros sostinės, renginys.“
