8 metų sūnų Mantą ir 5 metų dukrą Ievą su vyru Deividu auginanti moteris iš kitų konkurso dalyvių išsiskyrė ne tik grožiu, bet ir originaliais pomėgiais – jėgos aitvarų ir snieglenčių sportu.
„Gyvenimo siekis – puoselėti harmoningą, vieningą šeimą, tinkamai auklėti ir užauginti dorus vaikus. Manau, visų svarbiausia – neužsimiršti, kad gyvenimas bėga nepaprastai greitai, todėl kiekvieną dieną stengiuosi nugyventi prasmingai su artimaisiais“, – apie save kalba buvusi televizijos projekto „Iššūkis Misis Lietuva 2010“ dalyvė ir grožio konkurso nugalėtoja.
 |
| Pauliaus Gasiūno nuotr./„Misis Lietuva 2010“ Vaida Kursevičienė |
– Eidama į šį konkursą įvertinau save, ar galiu būti viena iš lyderių, ar atitinku reikalavimus, keliamus „Misis Lietuvai“. Aš įsivaizdavau, kad „Misis Lietuva“ turi būti graži, protinga, veikli moteris, ir aš sau atsakiau, kad telpu į šiuos rėmus. Projekte sutikau daug vertų laimėti karūną moterų – dalis jų taip pat gyvena labai įdomiai, turi puikias šeimas ir įdomios veiklos. Iki pat paskutinės minutės konkurse buvo keletas lyderių ir jautėsi stipri konkurencija. Manau, žiūrovams ir komisijai buvo iš ko rinktis.
– Ar užkulisiuose konkurso dalyvės šnabždėjosi, kad karūna turėtų atitekti Jums?
– Tokių kalbų buvo. Į projektą atėjau vėliau, todėl buvo kalbų, kad man karūna jau paruošta, nupirkta. Man tokios kalbos buvo juokingos. Neįsivaizduoju, kiek komisijai reikėtų sumokėti pinigų, kad jai būtų verta mane paskelbti nugalėtoja. Kam man to reikėtų? Kai projekto metu apsilankėme pas būrėją Vaivą Budraitytę, ji vienai iš dalyvių išpranašavo laimėjimą. Tuomet visos kalbos ėmė suktis apie tą dalyvę. Apie kitą dalyvę buvo kalbama, kad ji yra Egidijaus Sipavičiaus pažįstama ir kad jai karūna nupirkta... Taigi tos kalbos buvo sąlygotos tam tikrų įvykių.
– Ko šis projektas Jus išmokė?
– Pabūti tokioje aplinkoje labai sveika ir įdomu. Dalyvaudama projekte atidaviau save viešam teismui – leidausi būti apkalbama, kritikuojama. Manau, išmokau nekreipti dėmesio į kai kuriuos dalykus, įgavau atsparumo. Gaila, kad į projektą atėjau vėliau ir nedalyvavau makiažo pamokėlėse, negalėjau prisidėti prie labdaros rinkimo akcijos.
– Ar vyras Deividas ir vaikai Jus palaikė per konkursą?
– Mano vyras yra santūrus, todėl nebuvo taip, kad mane labai ragintų ar draustų dalyvauti. Labai ramiai su juo apsvarstėme, ką šis konkursas gali duoti ir atimti. Viso projekto metu vaikai ir vyras mane palaikė, Deividas buvo puikus psichologas.
– Galbūt pratinsite dukrą prie grožio pasaulio, raginsite dalyvauti grožio konkursuose?
– Aš esu šalininkė tos nuomonės, kad vaikas turi turėti vaikystę ir augti nesusijęs su jokia grožio ar mados industrija. Man priimtiniau, kai vaikai žaidžia, laksto pievomis, važinėja dviračiu... Ateis laikas, kai mano dukra bus pilnametė ir pati nuspręs, ko iš tiesų nori.
Esu linkusi būti jaunatviška, aktyvi, sportiška ir paneigti visus stereotipus, kad moteris turi būti vardiniais drabužiais apsirengusi „pupytė“, sutinkama senamiestyje ar naktiniuose klubuose. Man priimtinesnis variantas – būti gamtoje, judėti, veikti ką nors įdomaus.
– Ar buvote patenkinta savo įvaizdžiu per konkursą? Internete buvo komentarų, kad Jums netiko šukuosena, o makiažas buvo per ryškus...
– Švelniai tariant, nebuvau gražiausia, kokia galiu būti. Prieš pat projektą, kai manęs klausinėjo, ko tikiuosi iš finalinio renginio, minėjau, kad norėčiau būti pati gražiausia sau, lyg vestuvių dieną. Tai grožio konkursas, todėl lūkesčiai buvo dideli, o kaip pavyko... Laikyčiau tai praeitimi – man tai ne itin maloni tema. Tačiau yra ir su tuo makiažu bei šukuosena nuotraukų, kuriose atrodau dailiai. Nežinau, nuo ko tai priklauso...
– Kokia jūsų grožio paslaptis? Iš ko paveldėjote grožį? Ar kasdien daug dėmesio skiriate išvaizdai?
– Grožis – labai subjektyvi sąvoka. Manau, mano išvaizda nulemta genetiškai – oda, veido bruožai... Dėmesio išvaizdai skiriu tiek, kiek ir kiekviena moteris, periodiškai atlieku grožio procedūras. Nesu iš tų, kurios praleidžia dienų dienas grožio salonuose. Dažnai būnu saulėje, kuri organizmui yra labai sveika, su šeima išvažiuojame į šiltesnius kraštus. Aktyvus gyvenimo būdas ir sportas man padeda išlikti sveikesnei, žavesnei ir linksmesnei.
– Esate dirbusi fotomodeliu. Ar ši patirtis Jums kaip nors pagelbėjo per konkursą?
– Manau, kad taip. Repeticijų metų mokėmės taisyklingos eisenos, o tai jau buvau išmokusi anksčiau. Man labai patiko visos fotosesijos, kurios buvo organizuojamos per projektą. Girdėjau atsiliepimų, kad jose šauniai pasirodžiau.
– Turite rimtą profesiją, esate advokatė, dviejų vaikų mama, fotomodelis, dalyvavote ir nugalėjote grožio konkurse. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo sunkiai suderinami vaidmenys...
– Tai suderinti nėra labai sunku, nes, kaip sakoma, kuo žmogus turi daugiau veiklos, tuo jis atranda daugiau laisvo laiko. Prieš metus buvau vieno banko darbuotoja, tuomet tekdavo nuo ryto iki vakaro būti darbe – būdavo sunku rasti laiko šeimai ir sau. Dabar turiu galimybę derinti ir planuoti laiką – advokatų kontoroje esame sau šeimininkai. Ačiū vyrui ir kolegoms, kurie man sudarė sąlygas dalyvauti konkurse. Fotografavimosi nenoriu sureikšminti – fotografavausi anksčiau, o viena kita fotosesija žurnalų viršeliams – kelių valandų užsiėmimas.
 |
| Pauliaus Gasiūno nuotr./„Misis Lietuva 2010“ Vaida Kursevičienė |
– Ar tikitės, kad laimėjimas grožio konkurse Jums gali padėti sulaukti daugiau klientų?
– Nemanau. Klientus reikia darbais, o ne išvaizda pritraukti. Kai klientas susiduria su teisinėmis problemomis, jis pirmiausia žiūri, kad patektų ne pas gražią, o pas gerą advokatę.
– Ar galite save vadinti nutrūktgalve? Vien jau jūsų pomėgiai – jėgos aitvarai, snieglentė – atrodo gana ekstremalūs...
– Gal ir galima. Man šis sportas labai patinka ir žavi. Vyras išmokė mane važinėti motociklu, o vasarą būtinai važinėjamės ir vandens motociklu jūroje. Esu linkusi būti jaunatviška, aktyvi, sportiška ir paneigti visus stereotipus, kad moteris turi būti vardiniais drabužiais apsirengusi „pupytė“, sutinkama senamiestyje ar naktiniuose klubuose. Man priimtinesnis variantas – būti gamtoje, judėti, veikti ką nors įdomaus.
– Konkurse jėgos aitvarus įvardijote kaip savo talentą. Kuo Jus žavi šis sportas?
– Tai yra puikus būdas pabėgti nuo darbų – advokatūroje nestinga protinės veikos, tačiau net ir grįžusi namo lieku su mintimis apie darbą: negaliu uždaryti durų ir pamiršti kliento problemų. Vėjas ir vanduo padeda atitrūkti nuo darbo reikalų, nuo kasdienybės. Šiuo sportu užsiima daug panašaus mąstymo žmonių, su jais labai įdomu bendrauti. Aš rekomenduočiau kiekvienam lietuviui pabūti tarp tokių jaunatviškų ir kosmopolitiškų žmonių. Jėgos aitvarais užsiima ir 60-mečiai – tam amžiaus apribojimų nėra.
– Buvote „Dainų dainelės“ dalyvė, giedojote chore, įvairiuose renginiuose. Ar niekada negalvojote gyvenimo rimtai susieti su muzika?
– Muzika mano gyvenime labai daug reiškia, aš labai mėgstu dainuoti ir noriu tai daryti. Tokias laidas kaip „Chorų karai“ stebiu susidomėjusi ir pakylėta. Dainavimas man yra malonumas ir ateityje neatmetu galimybės dainuoti. Tačiau balsą reikia lavinti – kai finale teko uždainuoti, labai jaudinausi.
