Nijole, didžiausi sveikinimai sėkmingai apsigynus magistro darbą. Kaip jauteisi stovėdama prieš garbingą profesorių komisiją?
Ačiū už sveikinimus! Pagaliau mano svajonė išsipildė. Buvau sau pasakiusi, kad 2011 metais privalau baigti studijas. Tiesa, per anksti pradėjau džiaugtis sėkminga eiga: kai atidaviau darbą savo vadovui, pamaniau, kad viskas baigta – diplomas mano rankose. Tačiau paaiškėjo, kad darbą reikia apsiginti, tai pareikalavo daug nervų. Prisipažinsiu: kai stovėjau prieš komisiją, žiauriai drebėjo balsas, kojos ir rankos. Negalvojau, kad esu toks triusikas (juokiasi).
Kokia savijauta buvo iki gynimų? Ar ramiai miegojai?
Lyg tyčia susirgau. Savijauta buvo prasta, kosėjau, užkimau. Bet supratau, kad negaliu savęs gailėti ir pasiduoti ligai. Tiesą pasakius, mokiausi nuo ryto iki vakaro. Visur su savimi nešiojausi magistro darbo medžiagą. Net miegodavau pasidėjusi ją po pagalve. O dabar negaliu atsidžiaugti, kad nebereikės miegoti su krūvomis popierių – voliosiuosi švarioje lovoje (šypteli).
 |
| G. Žilinsko nuotr./Nijolė Pareigytė-Neli |
Kokia buvo Tavo diplominio darbo tema?
Rašiau apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų įtaką turizmo plėtrai Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad pasirinkau būtent tokią temą. Ji nėra labai sudėtinga, tačiau gana plati. Dabar galėčiau viską atmintinai papasakoti, ką sužinojau.
Kokiu pažymiu buvo įvertintas Tavo darbas?
Nelabai aukštu, nenorėčiau jo skelbti. Buvo tam tikrų aspektų, kurie turėjo įtakos mano darbo vertinimui, tačiau jie nėra skirti spaudai. Džiaugiuosi, kad pavyko apsiginti darbą, visa kita jau nebesvarbu.
Galbūt svarstai apie doktorantūros studijas ar to jau būtų per daug?
Ne, daktare nenoriu būti (nusijuokia). Bet mokytis man labai patinka – mėgstu rašyti, narplioti problemas, gilintis į temą, ieškoti informacijos. Iš naujo atradau šį malonumą. Norėčiau ateityje studijuoti psichologiją. Tačiau tai sudėtinga ir brangi sritis, todėl kol kas neskubėsiu.
Kokių sveikinimų sulaukei iš artimųjų?
Pirmiausia parašiau SMS žinutę Artūrui (mylimajam krepšininkui Artūrui Jomantui – aut. past.): „Aš – diplomuota magistrė!“ Jis labai apsidžiaugė mano sėkme. Be galo nudžiugo ir tėvai, nes jie jau buvo susitaikę, kad šių studijų nepabaigsiu. Dabar supratau, kad daug laiko anksčiau išvaisčiau veltui (Nijolė porą metų buvo sustabdžiusi studijas – aut. past.). Kai nori, tikrai gali atsisakyti nereikšmingų darbų ir susitelkti į tai, kas svarbiausia.
Beje, labai gražaus sveikinimo sulaukiau iš grupės kolegės Godos Alijevos. Ji man parašė: „Esi mano boba, mano pavyzdys ir įkvėpėja.“ Ši žinutė mane sujaudino iki ašarų. Žinoma, džiaugsmo ašarų!
