Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

„BrainStorm“: „Mes tikri patriotai“

Sekmadienį, gruodžio 27 dieną, latvių grupė „BrainStorm“ atvyko TV3 laidoje „Lietuvos talentai“ Lietuvos gerbėjams pristatyti naujo savo kūrinio „Years and Seconds“. Linksmai nusiteikę muzikantai 15min.lt vis pertraukdami vienas kitą pasakojo apie lietuvių ir latvių draugystę ir linkėjo stiprių tigriškų 2010 metų.
Grupė „Brainstorm“
Grupė „BrainStorm“ / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

– Jūs jau 20 metų scenoje, kas per tą laiką pasikeitė?

– Per tą laiką tarp mūsų liko tik vienas gražus vaikinas – būgnininkas Kasparas Roga (juokiasi). Stengiamės dirbti su tuo pačiu jaunatvišku azartu, bet, atrodo, per tiek laiko pasidarėme protingesni. Kai buvome jaunesni, buvome labiau „Storm“, dabar didesnę dalį užima „Brain“. Tiksliai net nežinome, koks yra mūsų grupės sumanymas, iki šiol neišsiaiškinome. Mūsų muzika melodinga. Tai vadinamasis „mainstream“, žinoma, su įvairių eksperimentų prieskoniu.

– Anksčiau tokias jūsų dainas kaip „My Star“ ar „Maybe“ mintinai mokėjo ne vienas gerbėjas Lietuvoje. Kodėl dabar tokių kūrinių lyg ir nepasirodo?

– Mes nerašome muzikos vienai ar kitai šaliai. O šiaip esame truputį tinginiai, ne kiekvieną dieną parašome dainą, net ne kasmet leidžiame albumus. Tai nutinka maždaug kas trejus metus. Turbūt daug įtakos turi tai, kad pasikeitė laikai. Dabar labai svarbus tapo internetas, čia svarbu, kad viskas vyktų labai greitai, vis keistųsi. Reikia vos ne kas dieną priminti apie save. Dabar užaugusi nauja karta dar girdėjusi mūsų kūrinius, nes jų klausėsi tėvai, bet anūkai mūsų turbūt jau nežinos. Auditorija gal pasikeitė. Turėtume ką nors parašyti jaunimui...

– Ar vis dar esate garsiausia latvių grupė?

– Ačiū, taip (juokiasi).

– Kuo skiriasi lietuvių ir latvių scena?

– Čia reikia kalbėti atsargiai. Kultūros negali pamatuoti taip, kaip sporto. Sunku pasakyti, kieno daina geresnė, kaip ir kieno piešinys gražesnis. Pavyzdžiui, Mozarto, kai buvo gyvas, niekas neklausė, jis mirė skurde, o dabar jo muzika žinoma visame pasaulyje, iš jo vardo pelnosi pusė Austrijos, daro šokoladinius saldainius. Kada nors gal bus ir „BrainStorm“ saldainiai. Sunku pasakyti, kas geresnis – lietuviai ar latviai. Pagal teritoriją – Lietuva didesnė.

– Latvijoje visi palaiko ledo ritulio rinktinę, lietuviai serga už savo krepšininkus. Ar palaikote Lietuvos krepšinio rinktinę?

– Kai nežaidžia su latviais, visada už lietuvius. Patinka, kaip jie žaidžia.

– Nuolat sakoma, kad lietuviai ir latviai – „braliukai“. Kaip yra iš tikrųjų?

– Janis Jubaltas, gitaristas, – tikrai „braliukas“, pusė jo giminės iš Lietuvos ir močiutė  yra lietuvė.

– Ar nebuvo kilę minčių bendradarbiauti su kokiais nors lietuvių atlikėjais?

– Geras klausimas. Mes tokių minčių neturėjome. Pas mus viskas kitaip vyksta, visi duetai ir bendri projektai savaime išsirutulioja. Su lietuviais... Buvo duetas su Erica Jennings per SKAMP jubiliejų, dainavome kartu „Maybe“. Beje, linkėjimai Ericai ir jos vyrui. Jei dabar kas norėtų kartu pasirodyti kartu, žiūrėtume, koks kūrinys. Nors dažniausiai mūsų duetai būna su jau pažįstamais atlikėjais.

– Jūsų atliekamų rusiškų kūrinių Lietuvoje neišgirstame, kodėl?

– Gal dėl kūrinių paskirstymo pagal rinkas... Sunku pasakyti. Net Latvijoje rusiškų kūrinių praktiškai neleidžia per radiją, didžėjai patys jas kažkaip susiranda. Lietuvoje nemažai rusų klausytojų... Net nežinome, kodėl taip. Gal čia mes susimovėme kaip nors (juokiasi).

– Kokia kalba turite daugiausia dainų?

– Latvių, antroje vietoje anglų, trečioje – rusų. Yra viena vokiška daina, tiesa, ji ne mūsų. Mes esame visiškai latviška grupė. Tiesa, daug kas priklauso nuo pačios dainos gerumo. Kai su grupe „Bi-2“ įrašėmė dainą „Skoljzkie ulicy“, ji 12 savaičių laikėsi Latvijos radijo stočių topų pirmoje vietoje. Bet dauguma jaunimo dabar mokosi anglų kalbos, o ne rusų.

– Kai rašote dainą angliškai, rašote ją anglų kalba iš karto ar verčiate iš latvių?

– Kaip kada. Tai labai sudėtinga, galbūt ne visai teisinga versti dainas. Juk jei parašai viena kalba, išversta tampa visai kitokia.

– Dėl sunkmečio kai kurie muzikantai negali išgyventi vien iš muzikos, kaip sekasi jums?

– Niekada neturėjome minčių imtis kito amato. Tačiau turime svarstymų vystyti savo veiklą į kitas sritis, kurios mums įdomios. Dabar turime sumanymą kurti filmą, kurį filmuosime kitąmet ar po poros metų. Kasparas jam rašo scenarijų. Tai bus istorinis filmas apie Jekateriną II, apie pavydą ir meilę, apie mažos tautos orumą. Tai bus kostiuminė drama. Kol kas nežinome, ar muzika bus mūsų, leisime spręsti režisieriui. Šį darbą paliksime profesionalui.

– Dabar daug žmonių palieka tėvynę. Ar kada nors turėjote minčių emigruoti?

– Kai mokėmės kokioje penktoje klasėje, dar priklausėme Sovietų Sąjungai. Tada mums atrodė, kad mūsų laisvė varžoma. Dabar esame visiškai laisvi, niekas mūsų nespaudžia. Latvija, kaip ir Lietuva, yra labai graži šalis. Suprantame žmones, kurie išvyksta. Galima išvažiuoti kuriam laikui. Ateis laikai, kai tie išvykusieji grįš. Juk kiekvienas ilgisi namų. Kažkuria prasme jie emigruoja ne savo noru – žlunga verslas, trūksta pinigų, reikia išgyventi. Visi mes patriotai.

– Ko Naujųjų metų proga palinkėtumėte lietuviams?

– Linkime, kad kuo daugiau žmonių grįžtų į savo šalį, o ne išvažiuotų. Linkime stiprių, tigriškų metų, kad visus lydėtų tigro jėga ir į gyvenimą jie kabintųsi tigro nagais. Gyvenimas neturi būti juodas ir baltas, jis turi būti margas ir ryškus kaip tigro kailis. O vyrams linkime moterų tigrių (juokiasi).

Naujas albumas „Years and Seconds“ Lietuvą pasieks 2010 metų kovo 15 dieną. „BrainStorm“ koncertas Vilniuje vyks 2010 metų balandžio 10 dieną klube „Forum Palace“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos