„Kodėl turiu kovoti su vėjo malūnais? – klausia Eglė, beveik po pusmečio pasiryžusi viešai kalbėti apie jai pateiktus kaltinimus. – Tai, kas vyksta, mažų mažiausiai keista. Aš nepažeidžiau įstatymų, mokesčiai sumokėti. Kai „Sodrai“ įmonė pervedė mokesčius, niekas nesidomėjo, gal jie – per dideli. Kai atėjo metas mokėti motinystės pašalpą, sujudo: neduosim, stabdykim. Ar kam nors atrodo, kad negalėčiau dirbti nekilnojamojo turto agente? Todėl ir pasamdė mane, kad pažįstu daug turtingų, įtakingų žmonių. Todėl ir mokėjo tokį atlyginimą... Kas žinojo, kad krizė sumaišys kortas? Nekilnojamojo turto rinka apmirė...“
Du sūnus – Jokūbą (14) ir Elijų (10 mėn.) – auginanti aktorė įsitikinusi, kad po Lietuvą pasklidusi mamų medžioklė yra tiesiog nepagarba motinystei: „Bausdami mamas juk baudžiame vaikus. Kodėl šiandien mamos šitaip trypiamos, žeminamos, o jų sąskaita lopomas skylėtas šalies biudžetas? “
Pašalpos Eglė nebegauna jau gerą pusmetį. Pinigai, sako, jai buvo pervesti vos du kartus. „O tada man paskambino ir pareiškė, kad esu įtariamoji, taigi jokių pinigų daugiau negausiu. Po kelių dienų viename žurnale perskaičiau, kad esu stambaus masto turto grobstytoja. Tik už galvos susiėmiau...“
„Jaučiu spaudimą“, – tikina aktorė, netgi neturinti teisės be prokuroro leidimo ilgėliau išvykti iš namų. Kai kartą pasiteisino paskirtą dieną negalėsianti dalyvauti apklausoje ir atvyko po dviejų dienų, gavo 300 litų baudą. Advokatas sprendimą apskundė, o antstoliai jau dirbo savo darbą – iš sąskaitos pasiėmė kur kas didesnę sumą, nei buvo nutarta.
Eglė visiškai tikra: „Ne mane vieną šitaip spaudžia. Po vieną mamas išgąsdinti labai lengva. Palaikei penkias valandas kabinete, vaikelis laukia... Įsivaizduokit, kokios emocijos, kokios mintys užplūsta. O paskui kur jos keliauja? Taigi su mamos pienu – vaikeliui... Pasakykit man, kad tai – ne spaudimas? Moterys jau nutraukia nėštumą, kitos patiria persileidimą sužinojusios, kad vaikelio teks susilaukti kalėjime... Kaip tą galima pavadinti? Motinų genocidu? Gal pradėkime nuo pradžių pradžios? Tegu nesislepia už širmos tie, kurie šį įstatymą sukūrė...“
Teatre aktorė vaidinti dabar neturi teisės. Vesti renginių ir televizijos laidų taip pat negali. „Kaip gyventi? „Baltijos televizijoje“ už laidą „Grožis ir estetika“ man nieko nemoka. Bet juk aktorei reikia, kad ją matytų, toks mūsų darbas...“ – skėsteli rankomis populiari moteris ir neslepia, jog prieš motinystės atostogas už vienos televizijos laidos filmavimą gaudavusi per tūkstantį litų.
Vyresniojo sūnaus Jokūbo tėtis daug padėti negali, jis – aktorius. Jaunėliu tėtis rūpinasi, tačiau, anot Eglės, tai yra pinigai vaikui. „Pašalpa būtų vienintelis, pagrindinis mano pragyvenimo šaltinis, – sako. – Artimiesiems dabar – irgi ne geriausias laikas. Mane žeidžia spekuliacija tėčio tema. Esu suaugusi, savarankiška moteris, jis neprivalo man padėti. Iš tiesų tai niekas nebestebina... Seniai esu įpratusi ramiai priimti viską, kas vyksta mano gyvenime. Nei aš palūžau, nei prasigėriau, nei savo vaikelį svetimiems auginti numečiau. Per tas bėdas buvo dingęs pienas, bet nepasidaviau. Sakiau: bus pieno, viskas bus gerai. Taip ir atsitiko...“
Vis dėlto susitaikyti su tuo, kas vyksta, ji negali. „Kalbėsiu daug ir garsiai, – pažada. – Gal bent taip padėsiu kitoms motinoms.“
Eglė savo kailiu patyrė, kad kūdikio susilaukusi moteris yra labai pažeidžiama: „Vienoms hormonų pusiausvyra ilgai neatsikuria, kitas po gimdymo kankina depresija. Maža išmėginimų? Taigi šekit dar vieną! Pedofilai vaikšto laisvi, didžiulės įmonės skolingos valstybei, betgi ne, pradėsim valstybę atstatyti nuo motinų! Jos nepasiskųs...“
Šie metai Eglei nepagailėjo išmėginimų. Su antrojo sūnelio tėčiu Karoliu Malinausku išsiskyrė, kai Elijui buvo vos du mėnesiai. Beveik tuo pat metu buvo apkaltinta grobstanti valstybės turtą.
„Ir mes visi kalbame apie šeimą?! – pastebimai jaudinasi moteris. – Pamenate, su kokiais ugningais šūkiais į rinkimus ėjo konservatoriai? Viskas – šeimai, viskas – šeimos gerovei... O kas dabar vyksta?! Mamos Lietuvoje per gerai gyvena? Kas čia tokio – išnešioti, pagimdyti, maitinti... Bet pamėginkit būti gera mama. Suteikit galimybę tokiai būti. Ar mano vaikeliui atsitiks kas bloga, jei aš, gaudama motinystės pašalpą, kartą per mėnesį suvaidinsiu spektaklyje ir už tai imsiu atlygį? Juk būtų kas tą trumpą laiką jį prižiūri – močiutė, tėtis, o aš pareičiau namo laiminga, su geromis emocijomis... Bet ne, juk esam grobstytojos, savanaudės... Ar yra kas mus apgins?“
Vis dėlto daugeliui Eglė atrodo turtinga, visada prabangiai besirengianti. Nejau tokia neišgyvens be motinystės pašalpos? „Jei niekas nematė mano skausmo, dar nereiškia, kad man neskauda. Jei normaliai atrodau, nereiškia, kad neskurstu. Skurstančios manęs niekas nepamatys. Lygiai taip pat nepamatys ir apsiverkusios, nelaimingos. Nepalūžau po skyrybų, nors buvo labai blogai. Nepalūšiu ir dabar. Neprašysiu, kad pasigailėtų. Ne aš viena tokia – tūkstantis šimtas tokių pat moterų aplink mane. Tik toji situacija tokia negarbinga, tokia negraži ir tokia žeminanti. Neteisinga, kad motinos gyvena baimėje. Juk auginti vaikus – pats didžiausias ir prasmingiausias darbas.“